Prieš septyniasdešimt metų anuomet dar jauną kompozitorių Vladą Jakubėną parašyti muziką baletui „Vaivos juosta“ įkvėpė literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Tačiau Antrojo pasaulinio karo šmėkla premjeros talentingų autorių kūriniui sulaukti neleido. 1941-aisiais sudegė partitūra, po dvejų metų kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau orkestruotės sukurti nespėjo – pasitraukė iš tėvynės.
Penkiasdešimt metų V.Jakubėno šeimos archyve Čikagoje išgulėjęs kūrinys kelią į Lietuvą pradėjo 1993-iaisiais, kai buvo įkurta kompozitoriaus V.Jakubėno draugija. Jos pastangomis iš Čikagoje gyvenančios kompozitoriaus sesers šeimos buvo gautas klavyras. Dvidešimt metų užtruko, kol buvo restauruota baleto muzika, sukurta orkestruotė. Šių dienų teatrui kūrinį pritaikė kompozitorius Marius Baranauskas.
„Baleto muzika efektinga, kupina kontrastų, kulminacijų ir lengvai įsimenamų temų, – sako kompozitorius. – Prie šio kūrinio orkestruotės dirbau ne vienerius metus. Stengiausi rasti balansą tarp V.Jakubėno stiliaus ir modernaus orkestro galimybių. Šiuolaikinėmis orkestro priemonėmis papildyta orkestruotė atskleidžia ir nuspalvina subtilius šio baleto niuansus, paryškina kontrastus ir priartina skambesį prie šiuolaikinio klausytojo.“.
„Vaivos juostai“ atgimti Lietuvos scenoje padeda ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamas, praėjusią vasarą jis atliko ir įrašė baleto muziką.
„Baleto muzika patyrė skaudžią lemtį, – sakė M.Pitrėnas. – Gražu, kad po tiek metų galime įžvelgti lietuvių išeivijos kūrybos kontūrus bendroje muzikos literatūroje ir koncertinėje veikloje.“
Septyniasdešimt metų po pasaulį klaidžiojusiam, scenos per tą laiką taip ir nepamačiusiam kūriniui kūną suteikti ėmėsi jauna Baltijos baleto teatro trupė ir choreografė M.S.Šimulynaitė.
„Lietuviškoji mūza Vaiva prisidės prie nūdienos pasaulio blogybių ir grėsmių moralinio teismo, – neabejoja choreografė. – Baletas, sukurtas pagal lietuvių literatūros klasiko V.Krėvės-Mickevičiaus stilizuotą nacionalinį mitą, yra gražiausias ir skausmingiausias paminklas Lietuvai visoje mūsų tautinio baleto istorijoje. Gimusi „ant parako statinės“, išgyvenusi karo dramas, Vaiva juk išdrįso pasipriešinti agresijai ir žuvo, įkvėpdama žmonėms atgimimo viltį. Tai aktualu iki šiol, įamžina lietuvių išeivijos kūrėjų įnašą į taikią pasaulio ateitį. Tokio veikalo mums gali pavydėti ne tik Europos teatrai, bet ir visa tarptautinė baleto arena.“
Išeivijos lietuviai daug prisidėjo, kad „Vaivos juostos“ premjera Vilniuje įvyktų. Valstybė spektaklio kūrėjų neparėmė, savo lėšomis prisidėjo kompozitoriaus V.Jakubėno sesers duktė Erika Brook, ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai.
Idėja sukurti trijų veiksmų baletą kompozitoriui V.Jakubėnui kilo 1933 metais, kai to meto spaudoje užvirė diskusija – kodėl nėra nacionalinio baleto. To meto Valstybės teatras buvo kaltinamas aplaidumu, apie tai kalbėjo ne tik menininkai, bet ir kultūrininkai. Diskusijų sūkuryje įvykęs V.Jakubėno ir V.Krėvės-Mickevičiaus susitikimas buvo lemtingas – rašytojo stilizuotas lietuviškas mitas „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ jauną kompozitorių įkvėpė sukurti muziką mitinės sakmės motyvais. Libretą parašyti sutiko pats sakmės autorius.
Muzikinė kūrinio dramaturgija buvo plėtojama iki pat 1939 metų. Baleto premjera gal būtų įvykusi 1941-aisiais, jei to meto Valstybės teatro dirigentas Leiba Hofmekleris nebūtų patekęs į getą. V.Jakubėnas pasistengė, kad gete jo bičiulis dirigentas gautų leidimą perrašyti baleto „Vaivos juosta“ partitūrą. Tačiau 1941 metais gete kilęs gaisras sunaikino ir partitūrą, ir patį dirigentą. Tokią netektį išgyventi kompozitoriui nebuvo lengva, tačiau jis pasistengė iš atminties atkurti baleto fortepijono klavyrą. Instrumentuoti jo nespėjo – ir V.Jakubėnas, ir V.Krėvė-Mickevičius 1944-aisiais pasitraukė iš tėvynės. Abu kūrėjai mirė užsienyje, o jų bendras kūrinys ilgiems dešimtmečiams liko komodos stalčiuose.
„Vaivos juosta“ pasakoja apie dangaus centre viešpatavusią gėrio ir grožio dievaitę Vaivą. Pamilusi žemės sūnų Straublį, ji padovanoja jam pasakiško grožio juostą ir palieka dangiškąjį rojų. Perkūnas, negalėdamas susitaikyti su tuo, kad juosta skirta ne jam, pagrobia Vaivą ir parsigabena į savo rūmus jūros dugne. Perkūno žmona tapusi Vaiva iš savo sielvarto, širdgėlos, ašarų ir nuostabių žemės prisiminimų nuaudžia dar vieną juostą ir pabėga pas savo mylimąjį. Tačiau jos laimė ilgai netrunka – grėsmingos jūros bangos ima daužyti krantą, o galingas Perkūno trenksmas nusineša Vaivą amžinybėn. Danguje suspindusi vaivorykštė – tai Vaivos siela, įkvėpimą ir talentą žadinanti, juos globojanti esybė.
Baleto „Vaivos juosta“ premjera. Gruodžio 4 d. 18 val. 30 min. Vilnius, Lietuvos rusų dramos teatras.
Gruodžio 4-ąją – nacionalinio baleto „Vaivos juosta“ premjera Vilniuje, Rusų dramos teatro scenoje. Nors šio baleto muzika sukurta prieš septynis dešimtmečius, jis statomas pirmą kartą. Spektaklis intriguos ir režisierės bei choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės gebėjimu jungti sena ir nauja, mitologinįs siužetą su šiuolaikinėmis technologijomis ir dabarties gyvenimo akcentais..
Prieš septyniasdešimt metų anuomet dar jauną kompozitorių Vladą Jakubėną parašyti muziką baletui „Vaivos juosta“ įkvėpė literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Tačiau Antrojo pasaulinio karo šmėkla premjeros talentingų autorių kūriniui sulaukti neleido. 1941-aisiais sudegė partitūra, po dvejų metų kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau orkestruotės sukurti nespėjo – pasitraukė iš tėvynės.
Penkiasdešimt metų V.Jakubėno šeimos archyve Čikagoje išgulėjęs kūrinys kelią į Lietuvą pradėjo 1993-iaisiais, kai buvo įkurta kompozitoriaus V.Jakubėno draugija. Jos pastangomis iš Čikagoje gyvenančios kompozitoriaus sesers šeimos buvo gautas klavyras. Dvidešimt metų užtruko, kol buvo restauruota baleto muzika, sukurta orkestruotė. Šių dienų teatrui kūrinį pritaikė kompozitorius Marius Baranauskas.
„Baleto muzika efektinga, kupina kontrastų, kulminacijų ir lengvai įsimenamų temų, – sako kompozitorius. – Prie šio kūrinio orkestruotės dirbau ne vienerius metus. Stengiausi rasti balansą tarp V.Jakubėno stiliaus ir modernaus orkestro galimybių. Šiuolaikinėmis orkestro priemonėmis papildyta orkestruotė atskleidžia ir nuspalvina subtilius šio baleto niuansus, paryškina kontrastus ir priartina skambesį prie šiuolaikinio klausytojo.“.
„Vaivos juostai“ atgimti Lietuvos scenoje padeda ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamas, praėjusią vasarą jis atliko ir įrašė baleto muziką.
„Baleto muzika patyrė skaudžią lemtį, – sakė M.Pitrėnas. – Gražu, kad po tiek metų galime įžvelgti lietuvių išeivijos kūrybos kontūrus bendroje muzikos literatūroje ir koncertinėje veikloje.“
Septyniasdešimt metų po pasaulį klaidžiojusiam, scenos per tą laiką taip ir nepamačiusiam kūriniui kūną suteikti ėmėsi jauna Baltijos baleto teatro trupė ir choreografė M.S.Šimulynaitė.
„Lietuviškoji mūza Vaiva prisidės prie nūdienos pasaulio blogybių ir grėsmių moralinio teismo, – neabejoja choreografė. – Baletas, sukurtas pagal lietuvių literatūros klasiko V.Krėvės-Mickevičiaus stilizuotą nacionalinį mitą, yra gražiausias ir skausmingiausias paminklas Lietuvai visoje mūsų tautinio baleto istorijoje. Gimusi „ant parako statinės“, išgyvenusi karo dramas, Vaiva juk išdrįso pasipriešinti agresijai ir žuvo, įkvėpdama žmonėms atgimimo viltį. Tai aktualu iki šiol, įamžina lietuvių išeivijos kūrėjų įnašą į taikią pasaulio ateitį. Tokio veikalo mums gali pavydėti ne tik Europos teatrai, bet ir visa tarptautinė baleto arena.“
Išeivijos lietuviai daug prisidėjo, kad „Vaivos juostos“ premjera Vilniuje įvyktų. Valstybė spektaklio kūrėjų neparėmė, savo lėšomis prisidėjo kompozitoriaus V.Jakubėno sesers duktė Erika Brook, ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai.
Idėja sukurti trijų veiksmų baletą kompozitoriui V.Jakubėnui kilo 1933 metais, kai to meto spaudoje užvirė diskusija – kodėl nėra nacionalinio baleto. To meto Valstybės teatras buvo kaltinamas aplaidumu, apie tai kalbėjo ne tik menininkai, bet ir kultūrininkai. Diskusijų sūkuryje įvykęs V.Jakubėno ir V.Krėvės-Mickevičiaus susitikimas buvo lemtingas – rašytojo stilizuotas lietuviškas mitas „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ jauną kompozitorių įkvėpė sukurti muziką mitinės sakmės motyvais. Libretą parašyti sutiko pats sakmės autorius.
Muzikinė kūrinio dramaturgija buvo plėtojama iki pat 1939 metų. Baleto premjera gal būtų įvykusi 1941-aisiais, jei to meto Valstybės teatro dirigentas Leiba Hofmekleris nebūtų patekęs į getą. V.Jakubėnas pasistengė, kad gete jo bičiulis dirigentas gautų leidimą perrašyti baleto „Vaivos juosta“ partitūrą. Tačiau 1941 metais gete kilęs gaisras sunaikino ir partitūrą, ir patį dirigentą. Tokią netektį išgyventi kompozitoriui nebuvo lengva, tačiau jis pasistengė iš atminties atkurti baleto fortepijono klavyrą. Instrumentuoti jo nespėjo – ir V.Jakubėnas, ir V.Krėvė-Mickevičius 1944-aisiais pasitraukė iš tėvynės. Abu kūrėjai mirė užsienyje, o jų bendras kūrinys ilgiems dešimtmečiams liko komodos stalčiuose.
„Vaivos juosta“ pasakoja apie dangaus centre viešpatavusią gėrio ir grožio dievaitę Vaivą. Pamilusi žemės sūnų Straublį, ji padovanoja jam pasakiško grožio juostą ir palieka dangiškąjį rojų. Perkūnas, negalėdamas susitaikyti su tuo, kad juosta skirta ne jam, pagrobia Vaivą ir parsigabena į savo rūmus jūros dugne. Perkūno žmona tapusi Vaiva iš savo sielvarto, širdgėlos, ašarų ir nuostabių žemės prisiminimų nuaudžia dar vieną juostą ir pabėga pas savo mylimąjį. Tačiau jos laimė ilgai netrunka – grėsmingos jūros bangos ima daužyti krantą, o galingas Perkūno trenksmas nusineša Vaivą amžinybėn. Danguje suspindusi vaivorykštė – tai Vaivos siela, įkvėpimą ir talentą žadinanti, juos globojanti esybė.
Baleto „Vaivos juosta“ premjera. Gruodžio 4 d. 18 val. 30 min. Vilnius, Lietuvos rusų dramos teatras.
