Išminčiai teigia: pažink savo priešą. Tačiau kaip pažinti tą, kurio nesi matęs iš arti, nors įtari, kad tai gali būti net tavo kaimynas?
Advokatų kontoros „AAA Law“ partneris advokatas Andrius Iškauskas teigė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuteista nė vieno piratinės skaitmeninės intelektinės produkcijos – knygų, filmų, dainų kopijų – gamintojo.
„Precedentai susiję tik su keliais interneto puslapiais – tų kopijų platintojais“, – sakė jis.
Pasyvi veikla – nelegali
Tuos, kurie iš įvairių interneto puslapių siunčiasi filmus, dainas, žaidimus, knygas, galima vadinti pasyviaisiais piratais. Nors naudodamiesi torentų programomis jie automatiškai tampa ir nelegalios produkcijos platintojais.
Kai kurie jų neįtaria, kad užsiima nelegalia veikla, o daugelis teisinasi, kad tai nėra didžiulis nusikaltimas.
Daug sunkiau suprasti ir pateisinti aktyviuosius piratus, kurie sąmoningai daro filmų, knygų, žaidimų, muzikos kūrinių kopijas ir jas platina internete.
Jie tam skiria savo brangų laiką ir pastangas. Jie rizikuoja, nes puikiausiai žino, kad vagia intelektinę nuosavybę ir kad už tai gali būti nubausti. Kodėl jie tai daro? Koks galėtų būti jų psichologinis portretas?
Tarp maišto ir azarto
„Jei piratinių kopijų kepėjai už tai gauna atlygį, apie kitus motyvus kažin ar verta kalbėti.
Tačiau yra ir tokių, kurie šia veikla užsiima be jokio atlygio“, – sakė psichologas Marius Daugelavičius.
Pasak pašnekovo, piratinės produkcijos gaminimu greičiausiai užsiima jauni žmonės, išmanantys informacines technologijas. Juos tai daryti dažniausiai skatina trys dalykai.
Pirmiausia, jauni žmonės linkę nuolat peržengti ribas, laužyti suaugusiųjų nustatytas elgesio taisykles. Piratavimas – savotiška jų maišto, pasipriešinimo esamai sistemai forma.
Antrasis motyvas – apeidami įstatymus jie patenkina ekstremalumo, rizikos, adrenalino, azarto poreikį.
Trečiąjį motyvą būtų galima pavadinti Tado Blindos sindromu: jie atima esą iš turtingųjų (dažniausiai korporacijų, o ne autorių) ir pasidalija su vargšais. Taip jie tarsi suteikia prasmę savo egzistencijai.
Gresia ir nelaisvė
Advokatas A.Iškauskas mano, kad laikas atsisakyti iliuzijos, jog intelektinės nuosavybės vagys tai daro iš idėjinių paskatų.
„Galbūt kai kurie jų ir pradėjo norėdami suduoti smūgį sistemai, bet ilgas ir sunkus darbas negali amžinai vykti vien iš idėjos.
Dažniausiai tuos idėjinius piratus susiranda nelegalią intelektinę produkciją platinantys portalai ir visas idealizmas netrukus išgaruoja.
Jie vis dėlto yra ne maištininkai, o nusikaltėliai, kurie savęs tokiais nelaiko.
Jie patys teigia kovojantys su sistema, nes jiems labai patogu slėptis po idealisto kauke“, – kalbėjo A.Iškauskas.
Pasak advokato, Lietuvos teisės aktai griežtai neatskiria nelegalių kopijų gamintojų, platintojų ir siuntėjų. Jei jie tai daro komerciniais tikslais, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės apribojimas iki 2 metų. Jei žalos suma viršija 250 MGL, gali būti skirta iki 3 metų nelaisvės.
Už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus nekomerciniais tikslais taikoma administracinė atsakomybė. Bet ir šiuo atveju piratinės produkcijos gamintojas neatskirtas nuo vartotojo.
Įstatyme parašyta, kad neteisėtas kūrinio atlikimas, atgaminimas, paskelbimas, platinimas, kitoks panaudojimas nekomerciniais tikslais užtraukia baudą iki 2000 Lt. Jei asmuo jau yra baustas, toji bauda gali padidėti iki 3000 Lt.
Šiaip ar taip, Lietuvos internetinė erdvė kol kas palanki intelektinės nuosavybės vagystėms – nė vienas intelektinių produktų piratinių kopijų gamintojas dar nėra įkliuvęs.
Bet, kaip sakoma, visada būna pirmas kartas.
* * *
Parengta vykdant LR kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projektą.
