Lenkijos miesto Lodzės žiūrovai turėjo galimybę įvertinti abu pagal Dante‘s poemą E.Nekrošiaus sukurtus spektaklius – „Dieviškąją komediją“ ir „Rojų“. Organizatorių teigimu, dilogija tapo ryškiausiu „Naujosios Europos klasikos“ festivalio akcentu. O nuoširdų ir dalykišką pokalbį su žiūrovais ir kritikais po spektaklių peržiūros, ten dalyvavusi teatro aktorė reziumavo paskutiniais E.Nekrošiaus spektaklio žodžiais: „Rojus yra.“
Tradiciškai „Meno Fortas“ dalyvavo festivaliuose „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge ir „Stanislavskio sezonas“ Maskvoje. „Jobo Knygoje“ keliami žmogaus santykių su Dievu ir Šėtonu, sąžinės, atsakomybės klausimai Rusijos visuomenei nuskambėjo ypatingai aktualiai ir skausmingai.
Štai keletas ištraukų ir rusų teatro profesionalų vertinimų:
О.Jegošina: „Nežinau kito režisieriaus pasaulyje, išskyrus E.Nekrošių, kuris turėtų asmeninę teisę į šį tekstą, turėtų meninę galią paversti Biblijos poeziją teatro magija.“
А.Chitrovas: „Perskaitydamas sakralinį tekstą režisierius daro tokią pačią išvadą, kaip ir dirbdamas su Williamo Shakespeare‘o pjesėmis: niekieno valia nepateisina žmogaus kančių. E.Nekrošiaus spektakliai nukreipti visų pirma į ne racionaliąsias sferas. Kaip visada iš jo tikiesi estetinio sukrėtimo. Unikaliu režisieriumi jį daro neįtikėtinas vaizdinių turtingumas.“
L.Lučkinas: „Biblinio mito gylis išsikleidžia per visas civilizacijos epochas. Aktoriui R.Vilkaičiui pavyksta suvaidinti rinktinį tikinčio žmogaus vaidmenį: senojo semitinio fatumo paveldėtoją, graikų Dievų panteono dainiaus, švietėjiško „sveiko proto“ populiarintojo, tragiško mažojo žmogaus, naujųjų laikų kūrėjo, lagerių aukos ir režimų nugalėtojo.“
G.Gubanova : „Spektaklis pradeda didį pokalbį ir neduoda vienareikšmių atsakymų, kaip ir pati „Jobo knyga“. Reikia matyti šį nuostabiai gražų sapną apie teisuolį Jobą, girdėti muziką, jausti nesuvaidintą aktorių aistrą atverti savo širdį, kurioje glūdi gyvenimo neteisingumo skausmas, užjausti Jobą jo kančioje ir bent jau tomis minutėmis – būti teisiu.“
Paskutiniu rudeninių gastrolių tašku tapo vėlgi Lenkijos miestas Katovicai. „Meno fortas“ ypatingo svečio teisėmis buvo pakviestas į XV nacionalinį režisūros festivalį-konkursą „Interpretacijos“. Tai bene reikšmingiausias Lenkijos režisierių forumas, kurio įvertinimai yra svarbūs ir atveria jauniems menininkams duris į didžiąsias scenas.
1999 ir 2009 metais konkurso prizus yra pelnęs ir vienas įdomesnių šiandieninių Lenkijos režisierių Grzegorzas Jarzyna, o šiemet jis jau buvo vertinimo komisijos narys ir jo spektaklis „Kita moteris“ buvo parodytas per festivalio atidarymą. „Jobo knyga“ papuošė festivalio uždarymo ir konkurso nugalėtojų apdovanojimo ceremoniją.
Gražią dovaną „Meno fortui“ ir visiems teatralams pateikė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Minint W.Shakespeare‘o gimimo 450-ąsias metines čia atidaryta paroda „Būti ar nebūti“, kurioje pristatomi penki skirtingais metais Lietuvos scenose pastatyti „Hamleto“ spektakliai.
E.Nekrošiaus spektaklio gerbėjai turi puikią galimybę dar kartą pasinerti į mistiškai kerinčią spektaklio atmosferą, pasėdėti ant metalinių dekoracijų kėdžių ar pastovėti po ledine žvakide, po kuria dar prieš pusantrų metų Hamleto monologą sakė Andrius Mamontovas. Paroda veiks iki sausio 19 dienos.
Gruodžio mėnesįr Vilniaus žiūrovai turės galimybę matyti abu spektaklius pagal Dante‘s poemą Nacionaliniame dramos teatre. „Dieviškoji komedija“ – gruodžio 12 d., „Rojus“ – 13 d. Metus „Meno fortas“ užbaigs gruodžio 28 d. „Menų spaustuvėje“ spektakliu „Jobo knyga“.
