Įdomi detalė – šį vaidmenį anksčiau yra atlikę ir kiti Lietuvos muzikos scenos žmonės – Česlovas Gabalis bei Gabrielius Liaudanskas–Svaras. Šįkart vaidmuo buvo patikėtas M.Palubenkai.
- Markai, kaip atėjai į teatrą ir kodėl jame pasilikai?
- Mėgėjiškai pirmą kartą atėjau į teatrą prieš 8 metus. Ir visai atsitiktinai - tuo metu buvau savo mokyklos mokinių savivaldos narys, o visa komanda dalyvavo komandos formavimo mokymuose, kurių metu reikėjo ruošti ir mokymų pabaigoje pristatyti spektaklį – tai ir buvo pirmoji vaidybinė patirtis. Vis dar esu šioje veikloje, nes gerai vaidinti man yra viena daugiausiai iššūkių keliančių patirčių.
- Kaip tu supranti spektaklį „Bomba arba Ariel“ ir savo vaidmenį?
- Spektaklis „Bomba arba Ariel“ kalba apie tai, ką galime patirti ir pasirinkti būdami gyvi, ir kaip tie potyriai ir pasirinkimai keičiasi, kai mirtis yra visai šalia. Aš ir įkūniju mirties simbolį – angelą Samaelį.
- Kokią vietą tavo gyvenime teatras užima šalia muzikos?
- Aktorystę išskirčiau kaip tokią pat didelę meilę, kaip ir muziką – nors muzikos reikalų šiuo metu kur kas daugiau, palaipsniui norėčiau turėti nuolatinių aktorinių darbų. Apskritai aš nuolat brandinu savo žinias ir gebėjimus skirtingose meno rūšyse – anksčiau ar vėliau jie visi atsiskleis.
- Teatras padeda tavo muzikai ar tavo muzika teatrui?
- Vienas kitam labai draugiškai padeda ir bendradarbiauja. Vaidindamas pasinaudoju muzikinėmis įtakomis, pagerinančiomis pasirodymą, o grojant ir dainuojant stengiuosi viską „apvaidinti“ taip, kad mano koncertas būtų lyg geras spektaklis.
