Šio tarptautinio renginio struktūrą sudaro konferencija, filmų programa, atidarymo ir apdovanojimų ceremonijos, gyva atlikėjų vitrina (showcase festival) ir kontaktų mugė. Šiemet į ją įsitraukė apie 2400 delegatų iš beveik pusės visų pasaulio šalių, aprėpiančių visus žemynus, išskyrus Antarktidą.
Greta 90-ties aktyviausių pasaulio valstybių minėtoje kontaktų mugėje antrą kartą dalyvavo ir Lietuva, kurios nacionalinį muzikos stendą koordinavo Muzikos informacijos ir leidybos centras, bendradarbiaudamas su septyniomis įstaigomis ir nepriklausomais atlikėjais bei muzikos vadybininkais. Kolektyvinio Lietuvos etninės muzikos kultūros stendo parengimą ir pristatymą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos nacionaliniame muzikos stende dirbo šiuolaikinės baltiškos muzikos įrašų leidyklos „Dangus“ ir festivalio „Mėnuo Juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė, daugiainstrumentininkas, folkloro ansamblio „Vydraga“, instrumentinės liaudies muzikos festivalio „Griežynė“ ir įvairių „world music“ projektų vadovas Algirdas Klova, įrašų leidyklos „Semplice“ vadovė Rūta Skudienė, daugiainstrumentininkas, koncertų agentūros ir įrašų leidyklos „Saulės muzika“ vadovas Saulius Petreikis, Lietuvos džiazo federacijos vadovė Solveiga Rusytė, kanklininkė ir vokalistė, grupių „MaLituanie“ ir „Merope“ atlikėja Indrė Jurgelevičiūtė bei kiti kultūrininkai.
Mugei rengėsi visus metus
„Šiemet Lietuvos stendas buvo labiau pastebimas, jautėme nuolatinį dėmesį, tad ir mugėje atsirado daugiau judėjimo, susitikimų, užmezgėme svarbių kontaktų“, ‒ komentavo vienas nacionalinio stendo dalyvių U. Liogė.
Penkioms Lietuvos (post)modernios etninės muzikos kultūros pristatymo dienoms Lietuvos delegatai rengėsi ištisus metus. Nors mūsų šalies XXI a. etninės muzikos garsovaizdis šiame forume atveriamas tik antrą kartą, mugės metu pavyko pritraukti įvairių žiniasklaidos atstovų, prodiuserių ir įrašų leidėjų dėmesį.
Ilgametė patirtis, sukaupta rengiant kolektyvinius Lietuvos stendus tarptautinėje įvairių žanrų muzikos verslo mugėje MIDEM padėjo šiųmetį šalies stendą paversti traukos objektu. Kaip teigia Muzikos informacijos ir leidybos centro tarptautinių projektų koordinatorė Rimantė Sodeikienė, šiuo metu mugė WOMEX yra itin gyvybinga ir dinamiška erdvė, kurioje apsilankius, nekyla abejonių, ar verta ir kitąmet organizuoti mūsų šalies etninės muzikos ir įvairiarūšių tarpžanrinių jungčių pristatymą.
„Specialiai WOMEX Muzikos informacijos ir leidybos centras išleido muzikos rinktinę, kurioje pristatomi naujausi lietuvių atlikėjų kūrybiniai sumanymai. Šiais metais išleistoje muzikos įrašų kompiliacijoje „Note Lithuania – Folk / World“ ‒ 17 kruopščiai atrinktų Lietuvos atlikėjų šiuolaikinio folkloro, „world“ ir „neofolk“ muzikos kūrinių. Kompaktines plokšteles dalinome prodiuseriams, radijo stočių laidų vedėjams, spaudos žurnalistams, kultūros vadybininkams, kol vieną dieną plokštelių tiesiog pritrūkome“, ‒ komentavo R. Sodeikienė.
Išdalintų kompaktinių plokštelių ir kitų leidinių stygius nesunkiai paaiškinamas suvokus pasaulio etninės muzikos industrijos platformos mastą, juk WOMEX įvardijama svarbiausiu „world“ muzikos profesionalų forumu pasaulyje. Mugės ekspozicijoje buvo pristatyta 280 skirtingų stendų. Delegatai turėjo galimybę dalyvauti 22-ose muzikos verslo konferencijos sesijose, įvairiuose tinklaveikos (networking) renginiuose ir pristatymuose, apskritojo stalo diskusijose arba privačiose konsultacijose, o visų mugės dalyvių ir gausios publikos laukė daugiau kaip 60 skirtingų pasirodymų.
Padėjo suprasti, kas esi
Vienas lietuvių delegacijos atstovų S. Petreikis, dalyvavęs WOMEX mugėje pirmą kartą, tikina, kad mugė tapo puikiu orientyru, pagal kurį galima nustatyti savo „koordinates“ globaliame „world“ muzikos kontekste.
„Man tai buvo atradimas, kažkas nepaprasto. Mugė padėjo pamatyti savo vietą tarptautiniuose vandenyse, suprasti, kas esi tarp kitų „world“ muzikos atlikėjų. Tiesa, nustebino tai, kad pamačiau ir išgirdau nemažai žmonių, pataikiusių lyg ir ne į savo žanrą“, ‒ teigė S. Petreikis. Paklaustas, ar renginyje pavyko rasti tai, ko ieškojo, muzikas tvirtino gavęs dar daugiau.
„Man patinka įvairios ir netikėtos muzikos kūrėjų bei atlikėjų kombinacijos, stiprūs solistai, kurių ieškojau ir šioje mugėje. Pavyko užmegzti daug žadančius ryšius su Japonija. Tiesą pasakius, tų ryšių begalės. Visi nori kažką daryti, kartu kurti.
Parsivežiau apie 400 kontaktų, tačiau žinau, kad visa tai persijojus dalis nubyrės, mat kai kas neatitinka to, ko ieškojau. „World“ muzika ‒ plati sąvoka, kiekvienas ją suvokia kitaip, tačiau man WOMEX pritrūko grynesnių „world“ formų. Pagaliau norėčiau pabrėžti, kad ten vykstantiems atlikėjams svarbiausi turėtų būti ne jų pačių pasirodymai scenoje, o kontaktų mezgimas“, – pastebi muzikas.
Atsivėrusiomis galimybėmis ir bendradarbiavimu su tarptautinėmis muzikos kompanijomis džiaugėsi ir jauna atlikėja I. Jurgelevičiūtė. Greta tolimesnei karjerai svarbių konferencijų, interviu Šveicarijos „world music“ radijui, pokalbio su Senegalo Tarptautinės Afrikos muzikos parodos (Salon International de la Musique Africaine) organizatoriais dėl „MaLituanie“ bei „Solo & Indrė“ projektų, kitų susitikimų ir tarptautinio bendradarbiavimo su Europos bei JAV šalimis svarstymų, Indrė bendravo su vengrų prodiuseriu bei žurnalistu Balázsu Weyeru, su Baltijos šalių atstovais.
U. Liogės manymu, WOMEX renginys yra solidus ir išpuoselėtas, pritraukiantis viso pasaulio prodiuserius, organizatorius ir leidėjus, o kiekvienas dalyvis ten gali gauti tiek, kiek tik įstengs aprėpti.
„Nieko nėra geriau, nei išgirsti ir pamatyti grupę gyvai. Man teko dalyvauti labai originalių kolektyvų pasirodymuose, kurių keletą numatėme pakviesti į festivalius Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad susipažinome su prodiuseriais. Užmezgėme ryšius su labai įdomia kolumbiečių, gyvenančių Belgijoje, grupe „La Chiva Gantiva“, bendravome su Lenkijos atstovais. O kartu su Latvijos ir Estijos muzikantais juokavome, kad bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių stygių kompensuojame susitikdami WOMEX“, – kalbėjo U.Liogė.
Atlikėjai ‒ „septynių samurajų“ rankose
WOMEX vakarinių koncertų programoje dalyvauja komisijos atrinkti atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių. Anot R. Sodeikienės, įdomu tai, kad kiekvienais metais dalyvius renka vis kita komisija.
„Pagrindiniai mugės organizatoriai visada tie patys, tačiau komisija, renkanti konferencijų, prisistatymų, vakarinių koncertų programas, kasmet sudaroma iš septynių naujų narių, pasivadinusių „samurajais“. Šie „samurajai“ yra aktyvūs muzikos agentūrų vadybininkai ir prodiuseriai, netenkantys teisės pagrindiniuose koncertuose pristatyti savo atstovaujamo muzikanto ar kolektyvo. Tai atspindi „samurajaus“ vertybes: tvirtą valią ir ištikimybę savo įsitikinimams“, ‒ pasakojo pašnekovė.
Paklausus, kokie atrankos kriterijai taikomi dalyviams, R. Sodeikienė šypteli: „Pagrindinis kriterijus yra visiškai subjektyvus ir intuityvus – atranką vykdantis „samurajus“ turi tarti „tai man patinka! Vis dėlto apsilankius bet kuriame koncerte nesunku pajusti, jog neužtenka tiesiog gerai groti, reikia išskirtinių idėjų, įdomių elementų, netikėtų jungčių, kūrybiško balansavimo tarp originalumo ir tradicijos, tiesiog kažko stipriai kabinančio“.
Pasiteiravus Muzikos informacijos ir leidybos centro tarptautinių projektų koordinatorės R. Sodeikienės, ar kitąmet atlikėjų atrankoje į demonstracinių renginių festivalį arba gyva atlikėjų vitriną (showcase) planuoja dalyvauti ir lietuvių muzikantai, ji pastebi, kad tikimasi aktyvaus lietuvių neo- ir postfolko bei „world“ atlikėjų įsitraukimo.
„2015 metais į Vengrijos sostinę Budapeštą persikelsianti WOMEX platforma turėtų pritraukti dar daugiau dalyvių. Joje planuojama statyti ir atskirą sceną Baltijos šalims, o, kiek žinau, prodiuseriai rengia ir specialų trijų Baltijos šalių projektą“ ‒ sakė šiųmečio nacionalinio Lietuvos muzikos stendo koordinatorė.
