„Nenoriu niekam piršti nereikalingos informacijos apie tai, kaip įdomiai bėgo repeticijos ar su kokiais iššūkiais susidūrėme. Taip pat nevardinsiu istorinių asmenybių, kurių inspiruotas kūriau „YesMoonCan“ personažus ir suvedžiau juos į vieną erdvę, ar kodėl scenoje kalbame ir angliškai, ir lietuviškai.
Nesiekiu nieko įrodinėti žiūrovui, ar aiškinti, kaip reikėtų, ar nereikėtų gyventi. Tai – sintetika, su kuria kasdien susiduriame namie, darbe, naršydami portaluose, socialiniuose tinkluose.
Todėl ši pjesė („YesMoonCan“) susideda iš realių situacijų stebėjimo ir bandymo įvardinti: kas čia, blemba, vyksta? Kur aš esu ir ką pats su savimi bandau padaryti?
Kova, Mirtis, ir be abejonės, Meilė.
Nesiūlome jums naujų problemų. Jų ir taip užtenka. Siūlome į jas pažvelgti iš šono.
Manau, visi kasdien susiduriame su siūlymais, kaip išspręsti problemą, kurios realiai net nėra. Gauname pluoštą intrigų arba kažkieno asmeninį gyvenimą kaip pavyzdį, kuo turėtume tapti. Ilgainiui tavo įvaizdis ir tu virsta dviem skirtingais pasauliais.
Aš, kaip ir jūs, gal esu laimingas, gal apsimetu laimingu, o gal tiesiog dar siekiu tokiu tapti. Visi plūduriuojame kartu. Visi esame tokie patys ir, atseit, skirtingi. Gerai tai ar blogai – kas žino? Bet būna tokių momentų, kai užstringi ir nejučiomis susimąstai. Po to, kai apkabini žmogų iš reikalo, o ne dėl to, kad iš tiesų norėtum. Kai pažvelgęs į piniginę, netikėtai ją randi tuščią. Ar kai pavasarį sustingsti nepastebėjęs, kada sužaliavo medžiai. Galų gale, tą akimirką, kai stovi priešais veidrodį ir nesimaivai. Kas tada vyksta?
Kartais tai būna gražu, juokinga, gal šiek tiek liūdna, tik retai – jauku. Tu matai save viename pasaulyje, o savo svajonę – kitame. Ir vis bandai tuos du pasaulius sujungti.
Pats gali spręsti – priimti ar atmesti dalykus. Na, bent jau taip atrodo. Tiesa, lieka klausimas: kokia to kaina?
Absurdiškas ir surrealus pasaulis tavo viduje, smalsumas ir noras perprasti – viskas tampa drama ir šokiu aplink tavo svajonę, ar meile Jai.
Jaučiu, perskaitei ir nieko iki galo nesupratai. O dabar apsidairyk – kur tu tai perskaitei ir ką tu ten apskritai veiki?“.
Taip savo monologą apie būsimą savo darbą baigia debiutuojantis režisierius Jonas Tertelis.
Teatro projekto „YesMoonCan“ premjera Menų spaustuvėje Vilniuje – lapkričio 27, 28 d. ir gruodžio 11 d.
