Milda Laužikaitė, forumą organizuojančios Lietuvos mokyklose vykdomos kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovė, kviečia švietimo, kultūros, kūrybos, mokslo ir kitų sričių žmones forume giliau patyrinėti kūrybiškumo ir jo ugdymo temą. Jos teigimu, per šiuos metus buvo sukaupta galybė patirčių, įžvalgų ir idėjų apie kūrybišką mokymąsi. Šis forumas – galimybė jomis dalintis.
„Ketveri programos metai parodė, kad privalome sukurti erdvę, kur mokiniai gali rizikuoti, eksperimentuoti, klysti, išbandyti naujų dalykų. Kad apie kūrybiškumą turime galvoti kur kas platesniame kontekste – ne tik mokyklos, bet ir visos visuomenės. Tikime, kad klausydamiesi mokslininkų, tyrinėtojų, ugdymo specialistų, aktyviai dalyvaudami diskusijose, patys išbandydami kūrybišką mokymąsi, forumo dalyviai formuos asmeninį požiūrį į kūrybiškumą bei geriau pažins save”, – sako M.Laužikaitė.
K.Sabolius forume skaitys pranešimą apie kūrybiškumą, vaizduotę ir žinojimą technologijų epochoje. Jo teigimu, kūrybiškumas nėra tik žmogui priklausanti savybė. Pati gamta yra kūrybiška.
„Prisiminkime evoliucijos dėsnį – vienų rūšių atsiradimą iš kitų. Tai yra kūryba. Mes, žmonės, irgi nuolat keičiamės. Vadinasi, esame kūrybiški. Sakyčiau, kad kūrybiškumo sinonimas yra tapimas kitu. Tik dažnai mes bijome tapti kitais“, – sako K.Sabolius.
Jo teigimu, tapimą kūrybišku turėtų skatinti mokykla, kur neturėtų būti pamiršta erdvė vaikų eksperimentavimui ir iniciatyvai. „Turime suteikti vaikui teisę pačiam pamatyti pasaulį, be mūsų pagalbos. Garsus meksikiečių kino režisierius Carlosas Reygadasas yra pasakęs – „aš kuriu, nes noriu pamatyti, kas bus“. Todėl ir vaikas turi kurti, ir pats atrasti naujas pažinimo formas“, – įsitikinęs filosofas.
K.Saboliaus teigimu, nuo kūrybiškumo neatsiejama vaizduotė. Jo žodžiais tariant, vaizduotė yra sugebėjimas išsilaisvinti iš to, kas tave supa. Tai mokėjimas regėti ateities situaciją iš dabarties perspektyvos.
„Lavindami vaizduotę, leidžiamės į tokį pasaulį, kuriame viskas įmanoma. Tai visų įmanomų galimybių pasaulis. Apie tai kalbėjo didieji mokslininkai. Pavyzdžiui, Albertas Einsteinas realiatyvumo teorijos suformulavimą priskyrė vaizduotės galiai. Garsus vokiečių chemikas Augustas Kekulė atrado benzeno molekulės struktūrą tik dėl to, kad pradėjo regėti vizijas, neatitikusias mokslinių schemų. Vaizduotė mus išlaisvina iš paprasto suvokimo”, – sako K.Sabolius.
Jis sako, kad technologijų amžiuje, turime iš naujo pramankštinti vaizduotės ir kūrybiškumo raumenis, neleisti jiems aptingti. „Žmonės dažnai pamiršta, kokia stipri jų vaizduotė, kiek daug ji gali pakeisti. Kad ji pagyvėtų, turime išmokti dozuoti technologijas, o kartais – gyventi visiškai be jų“, – teigia K.Sabolius, lapkričio mėnesį kartu su Tomu Ramanausku išleidžiantis knygą apie kūrybiškumą „Žmogus, kuris žinojo viską“.
Pranešimus forume skaitys ir lektoriai iš užsienio. Kūrybiškumą tyrinėjantis profesorius iš Los Andželo Jamesas S.Caterallas kalbės, ko reikia, kad sumažėtų atotrūkis tarp teorinių kalbų apie kūrybiškumą mokyklose ir realių veiksmų. Į diskusiją, kaip plėtoti partnerystę tarp kultūros institucijų ir mokyklų, kvies Paulas Collardas, Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra ir ugdymas” vadovas ir programos „Kūrybinės partnerystės“ Jungtinėje Karalystėje steigėjas.
Forumas kūrybiškumui ugdyti „Kūrybinės jungtys“ vyks spalio 22-23 dienomis. Forumą organizuoja programa „Kūrybinės partnerystės“, kurią inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
