Socialinė poema „Katerina“ atskleidžia tragišką moters likimą. Tai herojės, ieškojusios turtų, bet radusios sunkią naštą, istorija. Šią poemą T.Ševčenka skyrė jį iš baudžiavos išpirkusiam poetui Vasilijui Žukovskiui.
„T.Ševčenka – mistikas, egzistuojantis dvasiniu lygmeniu. Kai dirbau su šiuo pastatymu, nustebino, kad jis kreipiasi tiesiai
į Dievą, ir vienas pats. Tarasas persmelktas vienatvės, dėl to visą savo išpažintį surašo popieriuje. Mane visų pirma domina jo aktualumas šiandien. T.Ševčenka dirbo su siela, per sielą. Siela - jo esmė, kuri nesikeičia“, – apie spektaklį „Katerina“ kalba režisierius Bogdanas Revkevičius.
T.Ševčenka laikomas ukrainiečių literatūros klasiku, tautinio sąjūdžio įkvėpėju, žinomas kaip dailininkas ir kaip iliustratorius.
Būdamas keturiolikos metų pradėjo tarnauti dvarininko Pavelo Endgelhardto namuose. Su savo ponu daugiau nei dvejus metus (1828-1831 m.) gyveno Vilniuje. Gyvendamas Lietuvoje, Vilniaus universitete mokėsi dailės pas Joną Rustemą.
Ukrainiečių filologas prof. Anatolijus Nepokupnas, tyrinėdamas archyvinę medžiagą, aptiko kelis dokumentus, patvirtinančius, kad Vilniuje T.Ševčenka yra gyvenęs dviejuose namuose – Pilies g. 10 ir Didžioji g. 23.
Be to, gerai mokėdamas lenkų kalbą, T.Ševčenka dar Vilniuje susipažino su Adomo Mickevičiaus ir kitų filomatų kūryba. Anot
tyrinėtojų, laiškuose draugams jis ne kartą mini posakius iš A.Mickevičiaus „Konrado Valenrodo“ ir kitų kūrinių.
Vilniaus miestui T. Ševčenka paskyrė poemą „Garsingam Vilniuje įvyko...“. Kūrinys parašytas 1848 m. Spėjama, kad poemos siužeto pagrindu paimtas tikras atsitikimas Vilniuje apie 1832 m., kai buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Poemoje minimas universitetas, Aušros Vartai, Vingio miškas, Neries upė. Teigiama, kad autorius gerai pažinojo Vilnių ir jo apylinkes.
