Naujosios premjeros vakarą viskas buvo kitaip – režisierius, kartu su žmona dramaturge ir rašytoja A. M. Sluckaite įdėmiai stebėjo scenos vyksmą. Teatro prieigose žiūrovus pasitiko Aušros vartų Madonos paveikslo kopija, 1972-ųjų spektaklyje pasirodžiusi vienintelį kartą – po peržiūros sovietinė cenzūra ne tik liepė iškupiūruoti aktorių tekstus ir rečiau minėti žodį „Lietuva“, bet ir neleido rodyti šios, tautos religingumą simbolizavusios paveikslo kopijos.
Foje žiūrovų laukė pirmojo spektaklio scenografės dailininkės Janinos Malinauskaitės paveikslas, kuriame pavaizduota aktorė Rūta Staliliūnaitė Barboros vaidmenyje. Portretą menininkė nutapė prieš pat „Barboros“ premjerą – pagarbiai išstatytas premjeros vakarą jis vertė saldžiai prisiminti aną spektaklį.
Jaudulio užkulisiuose būta. Pilnutėlė salė, garbūs svečiai ir nerimas, kaip bus sutikta nauja spektaklio vizija – juk pasirinktas ne idealizuotas istorinės Barboros Radvilaitės paveikslas. Istorija pasakojama per aktorę, kuri palaužta ligos, trokšta dar kartą scenoje suvaidinti Barborą Radvilaitę. Šį vaidmenį naujame spektaklyje kuria Eglė Mikulionytė, su ja J. Jurašas pastatė jau penktą spektaklį. „Kai klausiama, ar reikia prikelti legendą, sakau: kodėl gi ne? Keičiasi kartos. Manau, kad ir jaunam žmogui įdomu pamatyti tokios stilistikos spektaklį, kuriame ryškiai atsiveria klasikinė drama“, – svarstė E. Mikulionytė. Jos mama Aldona Baltrūnienė į premjerą atėjo pasipuošusi tautiniais drabužiais.
Tarp premjeros žiūrovų – profesorius Vytautas Lansbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene, buvęs premjeras Andrius Kubilius su žmona Rasa, tą dieną šventusia gimtadienį, atvyko ir Kauno meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, seimo narė Dalia Teišerskytė ir kiti asmenys.
A. Kubilius po premjeros sakė: „Šiandien įsitikinome, kad Lietuvoje teatras egzistuoja, ir mes esame būtent čia. Rodos, taip neseniai, prieš penketą metų teko vaikščioti rekonstruojamo teatro griuvėsiuose. Viskas nepažįstamai pasikeitę. Tačiau svarbiausia ne rekonstrukcija, o teatro dvasia“.
J. Jurašas prisipažino, kad jis ir A. M. Sluckaitė labai jaudinosi, kaip bus priimta klasiko J. Grušo dramos adaptacija, tačiau dramaturgo anūkas architektas Arūnas Kančas nuramino, kad jo senelis anuomet leido žaisti jo tekstu, tad ir jam kaip teisių paveldėtojui nebūtų prasmės prieštarauti dėl dabartinės adaptacijos.
„Barboros“ scenografiją sukurti režisierius šįkart pakvietė žinomą skulptorių Mindaugą Navaką – jis politikos ir meilės intrigas perkėlė į šachmatų lauką. Kostiumų dailininkė – Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros vedėja, profesorė Jolanta Vazalinskienė, išugdžiusi scenai ne vieną dizainerį. Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Linas Rimša, judesį ir choreografiją – Mantas Stabačinskas bei Marius Pinigis.
Prieš „Barboros“ premjerą foje atidaryta Paryžiuje gyvenančios latvių dailininkės Daigos Alise‘s Freimanes darbų paroda „Kelias namo“, kurioje rodomas darbas „Karūna“, nutapytas stebint spektaklio „Barbora“ repeticijas.
