Tai jau antrasis spektaklis pagal P.Zelenkos pjesę Lietuvoje. Šių metų sausį spektaklį pagal žinomiausią dramaturgo kūrinį
„Paprastos beprotybės istorijos“ pastatė Klaipėdos dramos teatras.
Anot režisieriaus R.A.Atkočiūno, paaiškėjus, kad pjesė „Paprastos beprotybės istorijos“ jau pastatyta Klaipėdoje, buvo
imtasi ieškoti kitų šio įdomaus ir aktualaus autoriaus kūrinių.
„P.Zelenka daugiau žinomas kaip kino scenarijų kūrėjas, kino režisierius. Vienas jo filmų, sukurtas pagal Fiodoro
Dostojevskio „Brolius Karamazovus“, buvo nominuotas „Oskarui“. Jis yra šio laiko, šios kartos kūrėjas ir galbūt atspindi šio meto vyksmą. Pjesė „Nykstančios rūšys“ panaši į kino scenarijų. Bandome ją perkelti į teatro sceną, į kitokią erdvę, ir tai ne visada pavyksta lengvai, bet galbūt tas ieškojimas yra įdomus. Įveikti tai, kas, atrodytų, skirta visai kitkam“, – Eltai sakė spektaklio režisierius R.A.Atkočiūnas.
Anot jo, spektaklyje daug kalbama apie šiuolaikinį reklamos pasaulį, apie tai, kaip žmonės į jį įsitraukia.
„Šiuo atveju kalbama apie farmacijos bendroves ir jų gaminamus vaistus. Tai yra aplinka, kurioje susitinka 30 metų nesimatę
draugai, atsiduriantys skirtingose barikadų pusėse. Čia atgimsta jų praeitis, kurią vienas galbūt užmiršo, o kitas tik tuo ir
gyvena. Atsitinka tam tikras konfliktas, karas – vieni yra už tą vaistą, kiti – prieš. Ir šiame fone žmonės aiškinasi savo
santykius“, – pasakoja režisierius.
Pasak R.A. tkočiūno, spektaklyje nėra lietuvių teatre dažnai pasitaikančio simbolinio, metaforinio kalbėjimo. Priešingai, daugiau susitelkiama į žmogų kaip tam tikrą istoriją, siužetą, jį supančias peripetijas ir nustatomas ribas.
Pagrindiniams vaidmenims režisierius subūrė Jaunimo teatro aktorius Aleksą Kazanavičių, Nerijų Gadliauską, Neringą
Varnelytę, Aušrą Pukelytę, Rasą Marazaitę, Sergejų Ivanovą, Saulių Sipaitį ir Vidą Petkevičių. Scenografiją kuria Marijus
Jacovskis, kostiumus – Jolanta Rimkutė. Muziką parašė kompozitorius Martynas Bialobžeskis.
