Tuometinio Kauno politechnikos instituto trečio kurso studentas
R.Požerskis ir jo bendramintis Virgilijus Šonta 1974-aisiais
susipažino su būsimu mokytoju Aleksandru Macijausku. 1974-ieji tapo
startiniais metais daug metų besitęsiančioms serijoms.
R.Požerskio kūryba jungia ir pratęsia Lietuvos klasikinės
mokyklos kūrėjų - Antano Sutkaus, A. Macijausko ir Romualdo
Rakausko - humanistinį požiūrį, lyrizmą, susižavėjimą gimtąja žeme
ir jos žmonėmis.
Serijoje „Pergalės ir pralaimėjimai“ (1974-1976) perteikiama
privačios ir kolektyvinės psichologijos patirtis, serijoje
„Atlaidai“ (1974-1994) atsiskleidžia kaimo žmonių dvasinis
gyvenimas griežtos tarybinės cenzūros metu, o serijoje „Lietuvos
senamiesčiai“ (1974-1985) autorius iškelia labai ambicingą tikslą -
parodyti miesto ryšį su gatvės fotografija - tai gana retas žanras
Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Serijoje „Mažojo
Alfonso vargai ir džiaugsmai“ (1992-2008) menininkas pasakoja apie
mažiausią Lietuvoje žmogų Alfonsą.
Rugpjūčio 13-ąją Maskvoje įvyks kūrybinis vakaras, kurio metu
R.Požerskis pristatys savo fotografijos serijas ir albumus.
