Kaip informuoja parodos rengėjai, R.Talačka gimė 1966 m. rugpjūčio 5 d. Vilniuje. 1982 m. baigė vakarinę J. Vienožinskio dailės mokyklą, vėliau kelerius metus studijavo tapybą Broniaus Grušo, Romo Bičiūno, Marijos Teresės Rožanskaitės studijose. Jis surengė solinių parodų Martyno Mažvydo bibliotekoje, LR Prezidentūroje, Miuncheno galerijose, dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, Kaune, Miunchene.
Tai buvo produktyvus dailininkas, per gana trumpą kūrybos laikotarpį sukūręs virš šimto darbų. Nemažai savo kūrinių menininkas išdovanojo draugams ir artimiesiems, didžiąją dalį įsigijo privatūs kolekcininkai ir galerijos Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Graikijoje. Dailininko šeima išsaugojo tik nedidelę dalį paveikslų, iš kurių ir sudaryta parodos ekspozicija.
R.Talačka ne tik tapė, bet ir drožinėjo. Ištisas vasaras praleisdamas Orvidų sodyboje Salantuose, jis padėdavo Viliui Orvidui įgyvendinti jo skulptūras, sukūrė pagoniška pasaulėjauta persmelktų skulptūrinių kompozicijų iš medžio.
Menininko tapyboje atsispindi įvairių religijų, tikėjimų ir misticizmo įtaka. Dailininkas domėjosi senąja baltų kultūra, transcendentine krišnaitų tapyba, Rytų filosofija, krikščioniškojo meno kanonais, kosmologija. Jo bandymai paveiksluose sukurti nenusakomus, nežemiškus pasaulius, suteikti gamtai sakralių bruožų, o taip pat įvairūs mįslingi simboliai išduoda, jog R.Talačkai įdomi buvo ir M. K. Čiurlionio kūryba.
Tapytojas daugiausia dirbdavo naktį, nekreipdamas dėmesio į kitiems tapytojams taip reikalingos natūralios šviesos trūkumą. Nemigos, neramios dvasios kankinamo dailininko paveiksluose – daug tamsos ir prieblandos, šešėlių, prislopinto niūraus kolorito. R.Talačka neturėjo studijos, tapydavo sode arba tiesiog daugiabučio namo kambaryje, kartais – Orvidų sodyboje, prisiglaudęs kokiame nors kampe.
Itin plati autoriaus tapybos žanrų paletė – nuo natiurmortų, portretų, figūrinių kompozicijų iki peizažų ir religinių paveikslų. Matyti, kad R.Talačka neturėjo vientiso stiliaus. Sugėręs įvairias menines patirtis jis kūrė spontaniškai, subjektyviai, pagautas nuotaikų ir dvasinių būsenų kaitos.
Kosmogoninė, panteistinė pasaulėjauta, simbolizmas, mistinės kompozicijos su neįvardytomis būtybėmis, neapibrėžti erdvėlaikiai, savaip interpretuoti religiniai siužetai, melancholiški peizažai ir beveidžiai portretai, dangaus šviesulių lietus ir nebūties pėdsakai – toks R.Talačkos tapybos pasaulis, kurį valdė nemiga.
Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugpjūčio 15 d.