Renginyje ne tik skambės kūriniai iš XVII a. LDK rankraščio „Liber Tabulatura“, bet ir bus pristatyta Rimanto Gučo sudaryta knyga „Vargonų paminklosauga ir Adam Gottlob Casparini“. Lydimi visoje Europoje vertinamų istorinių Casparini vargonų garsų, šiame koncerte atgis instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai iš svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijos šaltinio – Vilniuje saugomo natų rinkinio „Liber Tabulatura“, kuris atskleidžia, kokia muzika skambėjo XVII a. Lietuvoje.
Tai – pirmasis renginys iš ansamblio „Canto Fiorito“ inicijuojamo koncertų ciklo, skirto europinės reikšmės paveldo vertybei – Casparini vargonams – atgaivinti. Dominikonų bažnyčios vargonai, laikomi vienu iš dešimties vertingiausių visos Europos istorinių vargonų, buvo pradėti restauruoti, bet dabar darbai yra visiškai sustoję.
„Labai skaudu, kad tokios unikalios vertybės būklė apverktina“, – apgailestauja ansamblio „Canto Fiorito“ vadovas Rodrigo Calveyra, apie šiuos vargonus išgirdęs iš muzikantų Paryžiuje.
Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ tyrinėja ir atlieka viduramžių, renesanso ir baroko muziką istoriniais instrumentais. Išskirtinį dėmesį ansamblis skiria muzikiniam paveldui, susijusiam su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. „Canto Fiorito“ taip pat vykdo edukacinę ir pedagoginę veiklą Lietuvoje – rengia senosios muzikos paskaitas, seminarus ir meistriškumo kursus profesionalams ir mėgėjams.
Ansamblio vadovas R.Calveyra, Bazelio muzikos akademijos senosios muzikos instituto „Schola Cantorum Basiliensis“ (Šveicarija) fleitos specialybės bei Trosingeno muzikos akademijos cinko specialybės absolventas, grojantis garsiausiuose Europos senosios muzikos ansambliuose. Ansamblyje muzikuoja senosios muzikos žinovai iš įvairių šalių: Brazilijos, Argentinos, Prancūzijos, Šveicarijos, Norvegijos, Olandijos, taip pat lietuvių dainininkai, kurie specializuojasi atlikti senąją muziką.
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai „Adam Gottlob Casparini 1776“
1776 m. garsaus meistro iš Karaliaučiaus Adamo Gottlobo Casparini pastatyti Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai – vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos kultūros paminklų.
XVII–XVIII a. Europoje buvo gerai žinoma vargonų meistrų Casparini pavardė. Pirmasis žinomas šios giminės atstovas buvo vargonų meistras Adamas Casparas, gyvenęs ir dirbęs Silezijoje XVII a. I p. Ypač plačiai išgarsėjo jo sūnus Johannas (1623 – 1706). Jaunas atvykęs į Italiją, ten jis dirbo daugelį metų, net savo vardą bei pavardę pakeitė – pasivadino Eugenu Casparini. Šiuo vardu jis ir įėjo į Europos vargonų kultūros istoriją. E.Casparini pagarsėjo kaip išmoningas, pilnas idėjų meistras. Jis italų vargonų tradicijas praturtino Vidurio Europos laimėjimais ir, atvirkščiai, perkėlė į Vidurio Europą saulėtosios Italijos vargonų ypatumus. Pasižymėjo E.Casparini ir kaip naujų konstrukcijų vargonų išradėjas.
Savo kūrybinę dvasią jis perdavė sūnui Adamui Horacijui (1676–1745) bei anūkui Adamui Gottlobui (1715–1788). Šis, kaip ir jo senelis, pasižymėjo ryškiu charakteriu. Jaunystėje pasimokęs tėvo dirbtuvėje, vėliau padirbėjęs pas kitus žymius to meto meistrus, tarp jų pas garsųjį Heinrichą Gottfriedą Trostą (1681-1759), 1742 m. pelnė privilegijuoto dvaro vargonų meistro titulą Karaliaučiuje. Karaliaučiuje ir aplinkinių miestų bei kaimų bažnyčiose jis pastatė kelias dešimtis vargonų, amžininkų labai aukštai įvertintų. Kelis vargonus pastatė ir Lietuvoje. Deja, laikas Casparini giminės kūriniams buvo negailestingas. Iki mūsų dienų išliko tik kelių vargonų fragmentai. Vienintelis išlikęs beveik nepakeistas ir nesudarkytas šios garsios, Europos kultūrai daug nusipelniusios giminės kūrinys stovi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje.
Ansamblio „Canto Fiorito“ koncertas Adamo Gottlobo Casparini vargonams atgaivinti. Liepos 25 d. 19 val. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia (Dominikonų g. 8). Ansamblio „Canto Fiorito“ koncertą „Liber tabulatūros lobynai“ turės galimybę išgirsti ir Lietuvos regionų gyventojai. Liepos 27 d., sekmadienį, 14 val. ši programa bus atlikta Kretingos bažnyčios koplyčioje su seniausiais Lietuvoje vargonais (pagamintais apie 1680 m.), o tą pačią dieną 19 val. 30 min. tarptautinis ansamblis muzikuos ir Adakavo bažnyčioje, kuri gali didžiuotis turinti nedidelius, bet vertingus, restauruotus garsiojo meistro Casparini vargonus. Visi koncertai nemokami.
