Šiaulietis statybos inžinierius Antanas Juozaitis sako iki smulkmenų prisimenantis 1988-tųjų pabaigos ir 1989-tųjų įvykius. Pirmaisiais Atgimimo metais jo statybos brigada gavo užsakymą per trumpą laiką atstatyti Vilniuje sovietmečiu susprogdintus ant Plikojo kalno stovėjusius tris kryžius. Darbus sunkino tai, kad daug ką teko dirbti rankomis.
„Vien tik fizinis darbas sakyčiau, nes jokios įrangos, jokie kranai ant kalno negalėjo užvažiuoti, viską darėm rankom. Ir skiedinį, ir betoną į tokį aukštį kėlėm rankom“, – statybos inžinierius Antanas Juozaitis.
Dar ir dabar A. Juozaitis saugo senus užrašus, kuriuose žymėjo, kiek kokių medžiagų statybai sunaudojo. Statybininkas prisimena, kad sulaukdavo daug talkininkų, kurie dirbo nemokamai. Darbai nesustodavo net naktį. O pakalnėje vadovaujami jedinstvininko Valerijaus Ivanovo piketavo kryžių atstatymui nepritariantieji. Tačiau palaikančių buvo kelis kartus daugiau.
„Ateidavo padėti, kadangi reikėjo ne 1, ne 10 ir ne 20 žmonių. Jie pasikeisdavo kas tris–keturias valandas. Bet pakeisdavom tai vos ne per jėgą, visi labai norėjo padėti“, – prisimena statybos inžinierius.
Trys mediniai kryžiai ant kalno pastatyti dar XIV amžiuje pagonių nukankintiems septyniems pranciškonams atminti. 1916 metais pagal architekto Antano Vivulskio projektą pastatytas Trijų kryžių paminklas tuo metu buvo vienas iš pirmųjų gelžbetoninių statinių Vilniuje. Tačiau 1950-siais sovietų valdžios nurodymu jis buvo susprogdintas ir Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas tik 1989-ųjų birželio 14-ąją.
Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
