„Mūsų siekis išlieka tas pats – iki ateinančios Vasario
16-osios šventės įkurdinti Kario skulptūrą kariljono bokšte.
Tarpukariu įgyvendinant pilietinę iniciatyvą žmonės taip pat
aukodavo lėšas, tad tikimės, jog ir dabar žmonės atkreips
dėmesį ir nebus abejingi“, – sakė miesto meras Andrius
Kupčinskas.
Anot vieno iniciatyvos sumanytojų kompozitoriaus Giedriaus
Kuprevičiaus, prisidėjimas prie istorinės atminties išsaugojimo
ugdo pilietiškumą.
„Svarbiausia suvokti savo santykį su miestu ir pademonstruoti
sveiką patriotizmą ir pilietiškumą. Paaukojęs asmuo turi
didžiuotis galėdamas prisidėti atkuriant vieną iš esminių miesto
simbolių“, – teigė G.Kuprevičius.
Pirminiais skaičiavimais, atstatyti Kario skulptūrai reikia apie
90 tūkst. litų.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariljono bokštas 1937 metais
buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą,
į jame paruoštą nišą 1938 metais pastatyta jauno skulptoriaus
Juozo Mikėno sukurta Kario (Riterio) skulptūra. Skulptūrai
išlieti panaudotos nepriklausomybės kovų laukuose surinktos
žalvarines šovinių gilzės. Kadangi jų neužteko, iš
intendantūros sandėlių skulptūrai skirta dar 1700 kg žalvario
gilzių. 1942 metais vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir
sunaikino.
