Prieš 22 metus kelių šalių (Bulgarijos, Lenkijos, Vokietijos,
Rumunijos, Turkijos, Vengrijos) entuziastai ėmėsi organizuoti
pirmąją olimpiadą. Šis judėjimas išsiplėtė, šalių vis daugėjo. Į
Vilnių suvažiavo komandų net iš 41 pasaulio šalies, filosofinę esė
rašys 89 moksleiviai. Delegacijos vadovai ir mokytojai bus
vertinimo komisijos nariai, tačiau jie negalės skaityti savo šalies
moksleivių darbų. Visi darbai bus užkoduoti ir atkoduoti tik
paskelbus nugalėtojus.
Olimpiados esė temas (penkias filosofų citatas, išverstas į
keturias olimpiados kalbas: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų) iš
JAV atvežė FISP prezidentas profesorius Viljamas Makbraidas
(William McBride).
Ši olimpiada pagal dalyvaujančių šalių skaičių yra didžiausia
iš visų iki šiol vykusių. Lietuvos komandoje yra devyni
moksleiviai, iš kurių šeši - Vilniaus tiksliųjų mokslų licėjaus
moksleiviai, vadovaujami filosofijos mokytojo Ernesto Šidlausko.
Kiti trys - iš Kauno jėzuitų gimnazijos, vadovaujami mokytojo
Dariaus Klibavičiaus. Olimpiados prezidentė - LEU Filosofijos
katedros profesorė Jūratė Baranova, organizacinio komiteto
pirmininkė - LEU Filosofijos katedros vyr. specialistė, filosofijos
magistrantė Miglė Petronytė. Lietuvos moksleivių delegacijai
vadovauja VU Edukologijos katedros vedėja Lilija Duoblienė.
Švietimo ir mokslo ministerija Tarptautinei filosofijos
olimpiadai suteikė finansinę paramą ir įtraukė šį renginį į
olimpiadų rengimo planus.
Ši olimpiada yra ir asocijuotos iniciatyvos rezultatas. Trys
filosofai - Tomas Sodeika, Rita Šerpytytė ir Jūratė Baranova -
beveik prieš dvidešimt metų įkūrė Lietuvos filosofijos mokytojų
asociaciją ir bendradarbiaudami su Švietimo ir mokslo ministerijos
Ugdymo turinio skyriumi pradėjo rengti šalies moksleivių
filosofijos olimpiadas, o nuo 2002-ųjų aktyviai įsijungė į
Tarptautinės filosofijos olimpiados judėjimą.
Vadovaujami LEU filosofijos katedros profesorės, šalies
nacionalinių olimpiadų prezidentės J. Baranovos, šalies moksleiviai
dalyvavo filosofijos olimpiadose Japonijoje, Argentinoje, Korėjoje,
Turkijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir kt. Lietuvos moksleiviams,
kurių mokyklose, gimnazijose, licėjuose filosofijos disciplina nėra
privaloma, sunku varžytis su kitų šalių moksleiviais, kur (bent jau
humanitarinėse gimnazijose) tokia disciplina yra privaloma (pvz.,
Italija, Prancūzija, Argentina ir t. t.).
Be to, reikalavimai filosofijos olimpiadose yra griežtesni nei
tiksliųjų mokslų olimpiadose. Čia apdovanojami ne daugiau kaip du
ar trys kiekvienos iš trijų vietų laimėtojai. Lietuvos moksleiviai
pirmuosius pagyrimo raštus gavo 16-ojoje filosofijos olimpiadoje,
kurį vyko Rumunijoje. Norvegijoje (IPO 2012) gautas pirmasis aukso
medalis. Jį laimėjo buvęs Vilniaus licėjaus moksleivis Tadas
Kriščiūnas, kuris Oksfordo universitete studijuoja filosofiją ir
matematiką. Pagyrimo rašto laimėtojas Ignas Rubikas (Atėnai, IPO
2011) Oksforde studijuoja filosofiją ir psichologiją. O praėjusių
metų olimpiadoje pagyrimo raštu apdovanotas Miša Skalskis (Danija,
IPO 2013), kuris išvyko į Olandiją studijuoti sonoristiką (garso
studijos), nors širdis linko ir prie filosofijos.
Kiekviena filosofijos olimpiada turi savo temą. Olimpiada
Vilniuje skirta filosofui Emanueliui Levinui, vienam žymiausių XX
amžiaus dialogo filosofų.
