M.Corderis laikomas vienu ryškiausių Didžiosios Britanijos klasikinės pakraipos choreografų ir režisierių. Baleto mokslus baigė Karališkojoje baleto mokykloje Londone, nuo 1973 m. dirbo Karališkojo baleto trupėje. Du dešimtmečius M.Corderis šoko, sukūrė daugumą pagrindinių vaidmenų XX a. klasikais laikomų Fredericko Ashtono, Johno Cranko, Kennetho MacMilliano, Georgo Balanchine'o baletuose. Šiuos meistrus jis ir laiko savo pagrindiniais mokytojais, mat kurti choreografiją pradėjo dar šokdamas.
Choreografas pastatė daugiau kaip 50 originalių darbų visame pasaulyje, dirbo su Londono, Danijos, Olandijos karališkaisiais baletais, „The Sadler's Wells Royal Ballet" ir daugeliu kitų trupių.
2007-aisiais Anglijos nacionaliniam baletui sukurta „Sniego karalienė“ yra itin publikos mėgstamas M.Corderio darbas. Premjerinis spektaklis buvo parodytas net 50 kartų. Vėliau „Sniego karalienę“ statė Birmingamo, Liverpulio teatrų trupės, vėl atnaujino Anglijos nacionalinis baletas. Spektaklis Lietuvoje - pirmasis už Didžiosios Britanijos sienų.
Pasak choreografo, mintį sukurti baletą Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais jis brandino ilgai.
„Man visada atrodė, kad ši pasaka - be galo gražus kūrinys, užburiantis savo mitologine atmosfera ir gamtos traktavimu. Žavėjo baletui labai tinkama istorija, kurioje yra visas spektras nuo seno žmoniją dominančių filosofinių klausimų ir atsakymų, Šiaurės Europos šalims gerai suvokiama tamsioji žiemos pusė, labai stiprus meilės motyvas ir tam tikras seksualumo elementas“, – sakė choreografas.
Spektaklio pagrindu tapo baleto „Akmeninė gėlelė“ muzika, kurią 1948 m. sukūrė S.Prokofjevas.
„Akmeninė gėlelė“ buvo vienas mano svajonių baletų. Tačiau šio kūrinio siužetas remiasi dviem gana miglotomis rusų liaudies pasakomis, be to, jam trūksta to universalaus patrauklumo, kurį spinduliuoja S.Prokofjevo baletai „Romeo ir Džuljeta“ ir „Pelenė“. Kita vertus, klausydamasis „Akmeninės gėlelės“ buvau laisvas kurti savas asociacijas, atliepiančias šią nuostabią muziką. Man pasirodė įdomu, kad kai kurie jos elementai - kaimiško, magiško ir žiemiško skambesio - labai natūraliai atitinka „Sniego karalienės“ istoriją", - pasakojo svečias iš Didžiosios Britanijos.
Naujojo baleto idėją choreografas turėjo suderinti su kompozitoriaus S.Prokofjevo fondu, iš kurio galiausiai gavo leidimą naudoti kompozitoriaus muziką.
„Sniego karalienėje“ skamba ne tik ryškiausi „Akmeninės gėlelės“, bet ir S.Prokofjevo Penktosios simfonijos, operų „Karas ir taika“ bei „Sužadėtuvės vienuolyne“ fragmentai. Baleto muzikos partitūrą parengė jaunas britų kompozitorius Julianas Philipsas.
„Kuriant baletą man svarbiausia muzika ir su ja sukabinta choreografija", - antradienį pristatydamas premjerą sakė M.Corderis, save vadinantis modernių laikų choreografu, statančiu klasikinius spektaklius.
Mūsų teatro šokėjams, pripratusiems prie rusų klasikinio baleto mokyklos, buvo šiokių tokių sunkumų, nes britiškoji mokykla kiek kitokia.
„Gal ir neįgyvendinome visko, ko norėjo choreografas, bet kad trupė paaugo visa galva - akivaizdu", - džiaugėsi LNOBT baleto vadovė Rūta Butvilienė.
Spektaklio dirigentas – Alvydas Šulčys. Pagrindinius vaidmenis rengia solistai Anastasija Čumakova, Greta Gylytė, Rūta Juodzevičiūtė, Olga Konošenko, Stanislavas Semianiura, Genadijus Žukovskis, Andrius Žužžalkinas, Grytė Dirmaitė, Kristina Gudžiūnaitė, Julija Turkina ir kiti. Spektaklyje šoks visa trupė, jai choreografas parengė fėjų, čigonų ir kitokių šokių.
„Pats buvau šokėjas, žinau, kad šokėjo gyvenimas - šokti, ir kuo daugiau, nes mūsų amžius trumpas. Todėl kai pats pradėjau kurti choreografiją, stengiuosi duoti darbo visai trupei“, - paaiškino M.Corderis.
