Trys stotelės laiko kelionėje po Čekijos muziką

Programą pradės Wolfgango Amadeaus Mozarto Simfonija Nr. 38 D-dur. Ji nukels į XVIII a. Čekiją. Pirmą kartą 1778 metais atvykęs į Prahą W.A.Mozartas surengė autorinį koncertą. Kartu su jo paties atliekamais fortepijoniniais kūriniais skambėjo ir nauja simfonija, kurią vėliau imta vadinti šio miesto vardu. Simfonijos finale skambančią vieną temų daug tyrinėtojų siejo su čekiška muzika. Šiame koncerte „Prahos“ simfonijos sąsajas su čekų tradicijomis bus įdomu sekti.

Koncertą tęs garsioji Antoníno Dvořáko Serenada styginiams E-dur. Ji buvo sukurta vos per 11 dienų 1875-ųjų gegužę, kompozitoriui jau esant populiariam ir pripažintam – 1874 metais A. Dvořákui buvo paskirta Austrijos valstybinė premija.

XIX a. čekų muzikos kultūrai atstovaujantis A.Dvořákas – romantizmo epochos čekų kompozitorius, dirigentas ir pedagogas, operų, simfonijų ir daugybės kitų žanrų kūrinių autorius, Čekijos mokslo ir meno akademijos akademikas. Jo muzika sklidina nuoširdumo ir savitai melodinga, joje įkūnyta čekų liaudies dainų ir šokių stichija.

Laiko šuolį į XX a. Čekiją pajusime per Bohuslavo Martinů, vieno ryškiausių XX a. čekų kompozitorių, muziką. Martinů kūrybai turėjo įtakos (be A. Dvořáko ir J. Suko) prancūzų impresionistai bei A. Rousselis, A. Honeggeras, I. Stravinskis.

Tradicinius čekų muzikinio mąstymo principus B. Martinů derino su prancūzų muzikai būdingu santūrumu, stiliaus grynumu, aiškiu melodiniu piešiniu, spalvingumu. B. Martinů ketvirtojo dešimtmečio kūryba, o būtent į ją bus nukreiptas šio koncerto atlikėjų žvilgnis, susijusi su čekų ir apskritai europine baroko bei klasicizmo tradicija. Ypač svarbus kompozitoriui buvo concerto grosso žanras.

Tai būdinga ir programoje skambėsiančiam „Concerto da camera“ smuikui, fortepijonui, perkusijai ir styginiams, kuris buvo sukurtas 1941 m. emigracijoje JAV. Šiame kūrinyje ypač akivaizdžiai susilieja concerto grosso elementai ir lyriška kantilena.

Pastarasis kūrinys suvienys visus vakaro programos sumanytojus ir atlikėjus. Su Lietuvos kameriniu orkestru, šįkart diriguojamu maestro Martyno Staškaus, muzikuos dvi veržlios, muzikinių idėjų nestokojančios lietuvių solistės – smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistė Indrė Baikštytė.

R. Lipinaitytė – ilgametė orkestro „Kremerata Baltica“ narė. Kaip solistė ji yra griežusi su Dresdeno, Brno ir Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo, Zagrebo, Lietuvos nacionaliniu simfoniniais, „Kremerata Baltica“, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Talino kameriniais bei kitais orkestrais.

I. Baikštytė aktyviai bendradarbiauja su lietuvių ir užsienio instrumentininkais, grojo solo su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniais, Lietuvos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais. R. Lipinaitytė ir I. Baikštytė daug metų koncertuoja kartu, jos yra M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinės, abi – daugelio konkursų laureatės.

Koncerte taip pat dalyvaus ir „Concerto da camera“ perkusijos partiją atliks perkusininkas Pavelas Giunteris.