Andalūzija – aistringojo Ispanijos flamenko tėvynė.
Iš šio regiono yra kilę žymiausi pasaulyje šio muzikos ir šokio stiliaus atlikėjai.
Šio piečiausiai esančio Ispanijos regiono sostinėje Sevilijoje veikia Flamenko akademija, daug prisidedanti prie flamenko populiarinimo pasaulyje.
Ilgametis akademijos dėstytojas gitaristas Francisko Moralesas-El Pulga ir jo kolegės – dainininkė Maria Navarro-De Parras bei šokėja La Elenita – balandžio 16 d. koncertuos Vilniaus muzikiniame teatre „New York“.
Tai bus puiki proga palyginti autentišką ir stilizuotą teatrinį flamenką.
Juk šį savaitgalį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyta Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjera taip pat buvo persmelkta flamenko žavesio, tik jį siekė perteikti lietuvių artistai.
Žada nepakartojamą spektaklį
„Bus daug improvizacijų, netikėtų emocijų ir temperamento proveržių, kurie įtrauks publiką į nepakartojamą flamenko spektaklį ir pagausins šio meno mėgėjų gretas“, – apie koncertą „Kelias į Andalūziją“ kalbėjo jo organizatorius Kultūros ir meno projektų asociacijos „G & T Promotion“ vadovas Gintaras Kamsiukas.
Vilniuje viešėsiantys garsūs Ispanijos menininkai ne tik moko flamenko subtilybių Sevilijos akademijoje, bet ir nuolat pasirodo pasaulio koncertų scenose, pelnydami karštas publikos ovacijas.
Minėtus pedagogus į Lietuvą atlydės kompozitorius ir flamenko gitaros virtuozas, pasaulinės gitaros fiestos Berlyne laureatas Valerio Chaqonas bei jam perkusija pritarianti Xena.
Sostinė – Andalūzija
Dėl flamenko ir šį žanrą įvardijančio žodžio kilmės vis dar ginčijamasi.
Paprastai flamenkas siejamas su čigoniškomis šaknimis: išvertus į lietuvių kalbą, „flamenco“ reiškia „čigonų“.
Flamenkas formavosi veikiamas II–XI a. bizantiškosios liturginės ir maurų muzikos bei čigoniškos atlikimo manieros.
Jis labiausiai paplitęs Andalūzijoje, apima apie 50 šokio dainų atmainų ir apie 30 solo šokių.
Dainoms paprastai pritariama gitara, rankų plojimu, pirštų spragsėjimu, kulniukų kaukšėjimu ir kitais garsais.
Šokiams yra akompanuojama kastanjetėmis.
Žmonijos paveldo šedevras
Šiandien autentiškausią flamenką galima išgirsti turbūt čigonų vestuvėse ar linksmybėse (juerga), kurios primena spontanišką „jam session“. Kuo flamenkas autentiškesnis, tuo jame daugiau improvizacijos.
Nuo XVIII a. flamenką puoselėja profesionalūs atlikėjai. Tačiau anksčiau šio meno tradicijas korifėjai asmeniškai perduodavo savo mokiniams – flamenko mokyklose nebuvo mokoma. O šiandien jis dėstomas daugybėje pasaulio šalių.
Techniškai sudėtingo moderniojo flamenko mokomasi ilgus studijų metus.
Naujosios „flamenco nuevo“ bangos atstovai jau naudoja kūryboje ir kitų šokio stilių elementus, muzikantai – fleitas ir saksofonus, klavišinius instrumentus ir netgi bosinę bei elektrinę gitaras.
Flamenko meistrams tapo įprasta išmanyti ir kitus muzikos bei šokio stilius.
Pastaraisiais metais flamenkas tapo populiarus visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Japonijoje jis dėstomas netgi plačiau negu Ispanijoje.
2010 m. UNESCO pripažino flamenką žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Sevilijos flamenko akademijos virtuozai vienintelį koncertą Lietuvoje „Kelias į Andalūziją“ surengs balandžio 16 d. 19 val. muzikiniame teatre „New York“. Bilietų kaina – 24–64 Lt.
Populiarina flamenką Lietuvoje
„G & T Promotion“ vienija profesionalius kultūros ir meno renginių organizatorius Danijoje, Rusijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje bei partnerius 17 šalių.
Pernai organizacija pakvietė į pirmąjį Lietuvoje flamenko meno festivalį „Siento flamenco“ Vilniuje, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio atlikėjai.
Antrasis festivalis vyks šią vasarą.
