„Semdamasis patirties E. Tiškevičius nutarė išvykti į užsienį ir 1843 metais apsilankė Švedijoje. Yra išlikę jo kelionės pasai – irgi labai unikalūs reti dokumentai. Vienas pasas išduotas Rusijos valdžios, o antrasis, surašytas švedų kalba, išduotas Švedijos sugrįžti į Rusijos imperiją“, – sako Ingrida Pajėdaitė, Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslinė darbuotoja.
E.Tiškevičius laikomas Lietuvos archeologijos tėvu. XIX amžiaus viduryje jo rūpesčiu buvo įkurtas Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija. 1855 metais Vilniuje įkurtame muziejuje jis eksponavo tai, ką rado kasinėdamas savo tėvų žemėje, taip pat ką parsivežė iš kelionių po Skandinaviją.
„Po 1863 metų sukilimo Senienų muziejus buvo uždarytas, kaip tuo metu buvo sakoma, reorganizuotas, ir visi lenkiški daiktai, nors tai vietiniai daiktai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo daiktai, buvo išimti iš ekspozicijos ir po kelerių metų išvežti į Maskvą, į Rumiancevo muziejų. Tik nedidelė dalis yra likusi“, – sako istorikas Žygintas Bučys.
Vilniaus senienų muziejaus rinkinius perėmė Lietuvos Nacionalinis muziejus, kuriame eksponuojami E.Tiškevičiaus surinkti akmens amžiaus titnaginiai dirbiniai – gremžtukai, ietigaliai, kirvukai – taip pat tėvų žemėse rasti geležiniai diržai ir kita.
Prie E.Tiškevičiaus pavardės dažnai galima sakyti žodį pirmasis. Jis pirmasis Lietuvoje išleido medalių katalogą, taip pat žinomas kaip bibliofilas, vienas pirmųjų pradėjęs publikuoti šaltinius, susijusius su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija.
Tačiau jo biografija iki šiol nėra išsamiai išnagrinėta. Tad minint garsaus XIX amžiaus veikėjo 200 metų jubiliejų Lietuvos Nacionalinis muziejus surengė tarptautinę konferenciją, kurios medžiaga bus sudėta į muziejaus leidinį.
„Kitais metais bus antroji šios konferencijos dalis, kadangi prieš 160 metų E.Tiškevičiaus rūpesčiu ir jo kolekcijos pagrindu buvo įsteigtas Senienų muziejus, tai bus organizuojama Senienų muziejaus jubiliejinė konferencija. Ir va turėsim du tomus, kurie bus įdomi medžiaga kultūros istorijos tyrinėtojams“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
