Kultūros taryboje surengtoje diskusijoje Keistuolių teatro prodiuserė Daiva Vaitekūnaitė sakė, kad anksčiau galiojusi tvarka, kai Kultūros rėmimo fondo lėšos skirstytos pagal sritis, buvo aiškesnė.
„Sunku vertinti dabar, bet buvo aiškiau, buvo aiškiai atskirta“, - sakė prodiuserė, diskusijoje apgailestavusi, jog 25-metį švenčiančio Keistuolių teatras paraiškos negavo finansavimo.
Anot D.Vaitekūnienės, dabartinė tvarka ydinga tuo, jog dėl finansavimo kartu konkuruoja tiek biudžetinės, tiek nebiudžetinės įstaigos.
„Keistuolių teatrui tai yra didžiulė moralinė žala. Šiais metais gal mes ir nebankrutuosime, gal bankrutuosime kitais metais, bet tai pirmiausia reiškia, kad mes esame šiai rinkai nereikalingi, mes kultūros sektoriui esame nereikalingi, mūsų projektai yra nereikalingi visuomenei, ekspertams, Kultūros tarybai“, - dėstė biudžeto pagal teiktas paraiškas negavusio teatro atstovė.
Kultūros tarybos nariai su kai kuriais lėšų skirstymo trūkumais sutiko. Jie taip pat aiškino turį labai ribotą veiksmų laisvę.
„Kada yra pagal sritis vertinama, galima tą sritį įvertinti - kiek yra organizacijose narių, kiek yra jaunimo, įvairiais parametrais galima pasižiūrėti ir nustatyti kuo tikslesnę kvotą. Bet kvota turi būti rekomendacinio pobūdžio, kadangi niekas iš anksto nežino, kiek gi gausime paraiškų. Pagrindinė, mano galva, problema yra kitas finansavimo modelis - pagal priemones, o ne pagal sritis“, - sakė Kultūros tarybos narys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
Tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė sakė, kad jau paprašyta Kultūros ministerijos daryti kai kuriuos pakeitimus.
„Kultūros ministerijos patvirtintas priemonių sąrašas su sumomis apriboja ir stabdo realius poreikius atitinkančio kultūros ir meno projektų finansavimo procesą. Mes su ministru apie tai šnekėjome ir ministras sakė, kad antrojo etapo eigoje mes galėsime sukoordinuoti šitą procesą“, - diskusijoje sakė ji.
D.Urbanavičienė taip pat teigė, kad bus prašoma ir atskirti biudžetinių bei nebiudžetinių įstaigų konkursus.
„Konkuruoja kiekvienoje priemonėje tiek biudžetinė įstaiga, tie viešoji įstaiga, tai nėra gerai dėl to, kad skiriasi pobūdis pačių veiklų, pats mastas, nes biudžetinės įstaigos yra ir nacionalinės, kur yra visiškai kitokie pinigai. Mes tikrai siūlysime, kad būtų atskirta, tą klausimą reikia išspręsti iš esmės, nes daug nusiskundimų, nes vadinamoji konkurencija yra visiškai nevienoda“, - sakė D.Urbanavičienė.
Tarp nusivylimą garsiausiai diskusijoje dėstančiųjų buvo kino projektų rengėjai. Bet D.Urbanavičienė pabrėžė, kad jų projektus turi finansuoti Kino centras.
„Buvo atliktas prieš mėnesį Valstybės kontrolės auditas mūsų įstaigoje - jo išvadoje yra rekomenduojama nedelsiant visą su kino projektais susijusį finansavimą sutelkti vienos įstaigos rankose, taip suteikiant ne tik aiškumo, bet ir skaidrumo esamam reglamentavimui, nesudarant visuomenei pagrindo abejoti, kad visos kultūros ir meno sritys Lietuvoje yra skatinamos bei vertinamos vienodai“, - diskusijoje dėstė ji.
„Tą klausimą ministerija turi spręsti, nes ministerija formuoja politiką“, - taip pat pabrėžė Kultūros tarybos vadovė.
Lietuvos kultūros taryba įvairiems kultūros projektams praėjusią savaitę paskirstė beveik 30 mln. litų. Iš pateiktų 3 tūkst. 446 paraiškų finansavimas skirtas 1 tūkst. 477 projektų, vidutiniškai vienam projektui teko maždaug po 20 tūkst. litų.
Šiuo metu jau vertinamos antrajam etapui pateiktų projektų paraiškos. Iš viso antruoju etapu gauta daugiau nei 500 paraiškų, kurių įgyvendinimui iš Lietuvos kultūros tarybos prašoma 24 mln. litų. Šiais metais numatyti dar keturi projektų konkursai.
