Kultūros taryboje surengtoje diskusijoje
Keistuolių teatro prodiuserė Daiva Vaitekūnaitė sakė, kad
anksčiau galiojusi tvarka, kai Kultūros rėmimo fondo lėšos
skirstytos pagal sritis, buvo aiškesnė.
„Sunku vertinti dabar, bet buvo aiškiau, buvo aiškiai
atskirta“, - sakė prodiuserė, diskusijoje apgailestavusi, jog
25-metį švenčiančio Keistuolių teatras paraiškos negavo
finansavimo.
Anot D.Vaitekūnienės, dabartinė tvarka ydinga tuo, jog dėl
finansavimo kartu konkuruoja tiek biudžetinės, tiek nebiudžetinės
įstaigos.
„Keistuolių teatrui tai yra didžiulė moralinė žala. Šiais metais gal mes ir nebankrutuosime, gal
bankrutuosime kitais metais, bet tai pirmiausia reiškia, kad mes
esame šiai rinkai nereikalingi, mes kultūros sektoriui esame
nereikalingi, mūsų projektai yra nereikalingi visuomenei,
ekspertams, Kultūros tarybai“, - dėstė biudžeto pagal teiktas
paraiškas negavusio teatro atstovė.
Kultūros tarybos nariai su kai kuriais lėšų skirstymo
trūkumais sutiko. Jie taip pat aiškino turį labai ribotą veiksmų
laisvę.
„Kada yra pagal sritis vertinama, galima tą sritį
įvertinti - kiek yra organizacijose narių, kiek yra jaunimo,
įvairiais parametrais galima pasižiūrėti ir nustatyti kuo tikslesnę
kvotą. Bet kvota turi būti rekomendacinio pobūdžio,
kadangi niekas iš anksto nežino, kiek gi gausime paraiškų.
Pagrindinė, mano galva, problema yra kitas finansavimo modelis -
pagal priemones, o ne pagal sritis“, - sakė Kultūros tarybos
narys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
Tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė sakė, kad jau
paprašyta Kultūros ministerijos daryti kai kuriuos pakeitimus.
„Kultūros ministerijos patvirtintas priemonių sąrašas su
sumomis apriboja ir stabdo realius poreikius atitinkančio kultūros
ir meno projektų finansavimo procesą. Mes su ministru apie tai
šnekėjome ir ministras sakė, kad antrojo etapo eigoje mes galėsime
sukoordinuoti šitą procesą“, - diskusijoje sakė ji.
D.Urbanavičienė taip pat teigė, kad bus prašoma ir atskirti
biudžetinių bei nebiudžetinių įstaigų konkursus.
„Konkuruoja kiekvienoje priemonėje tiek biudžetinė įstaiga,
tie viešoji įstaiga, tai nėra gerai dėl to, kad skiriasi pobūdis
pačių veiklų, pats mastas, nes biudžetinės įstaigos yra ir
nacionalinės, kur yra visiškai kitokie pinigai. Mes tikrai
siūlysime, kad būtų atskirta, tą klausimą reikia išspręsti iš
esmės, nes daug nusiskundimų, nes vadinamoji konkurencija yra
visiškai nevienoda“, - sakė D.Urbanavičienė.
Tarp nusivylimą garsiausiai diskusijoje dėstančiųjų buvo kino
projektų rengėjai. Bet D.Urbanavičienė pabrėžė, kad jų
projektus turi finansuoti Kino centras.
„Buvo atliktas prieš mėnesį Valstybės kontrolės auditas
mūsų įstaigoje - jo išvadoje yra rekomenduojama nedelsiant visą
su kino projektais susijusį finansavimą sutelkti vienos įstaigos
rankose, taip suteikiant ne tik aiškumo, bet ir skaidrumo esamam
reglamentavimui, nesudarant visuomenei pagrindo abejoti, kad visos
kultūros ir meno sritys Lietuvoje yra skatinamos bei vertinamos
vienodai“, - diskusijoje dėstė ji.
„Tą klausimą ministerija turi spręsti, nes ministerija
formuoja politiką“, - taip pat pabrėžė Kultūros tarybos
vadovė.
Lietuvos kultūros taryba įvairiems kultūros projektams
praėjusią savaitę paskirstė beveik 30 mln. litų. Iš pateiktų 3
tūkst. 446 paraiškų finansavimas skirtas 1 tūkst. 477 projektų,
vidutiniškai vienam projektui teko maždaug po 20 tūkst. litų.
Šiuo metu jau vertinamos antrajam etapui pateiktų projektų
paraiškos. Iš viso antruoju etapu gauta daugiau nei 500 paraiškų,
kurių įgyvendinimui iš Lietuvos kultūros tarybos prašoma 24 mln.
litų. Šiais metais numatyti dar keturi projektų konkursai.
