Leipcige – išskirtinis dėmesys Lietuvai
Šiemet Leipcigo knygų mugėje garbės svečio teisėmis dalyvavo Šveicarija. Lietuvių literatūrą pristatinėję Tarptautinių kultūros programų centro atstovai džiaugėsi, jog nacionalinis Lietuvos stendas buvo įkurdintas prieš pat šveicarus – tokia matoma vieta padėjo pritraukti dar daugiau lankytojų.
Leipcigo knygų mugėje dalyvavusi literatūros sklaidos atstovė Rūta Mėlynė pabrėžia, kad mugės lankytojai buvo itin smalsūs – domėjosi lietuvių kultūros ir literatūros naujienomis, teiravosi apie naujausius vertimus į vokiečių kalbą, užsirašinėjo stende eksponuojamų lietuvių autorių knygų pavadinimus, ėmė lietuvių literatūrą pristatančius bukletus vokiečių ir anglų kalba.
Tarptautinių kultūros programų centras Leipcige ne tik įkūrė Lietuvos stendą, bet ir pristatė plačią kultūrinę programą. Knygų mugės bei įvairiose Leipcigo miesto erdvėse buvo pristatytos Grigorijaus Kanovičiaus, Leonido Donskio, Vilijos Gerulaitienės ir Gitano Nausėdos bei Dalios Grinkevičiūtės knygos.
Lietuvių ir latvių poeziją kartu su Mara Zalyte skaitęs ir aptaręs Antanas A.Jonynas sakė: „Jei į renginį ateina bent klausytojų – o į lietuviškus renginius tas pulkelis ateidavo ne toks jau ir menkas – reikia džiaugtis ir didžiuotis, nes konkurencija yra milžiniška.“
Mugėje lankėsi ir Vokietijoje gyvenanti Vytenė Muschick, išvertusi Leipcige pristatytą D.Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Lietuvė vertėja mugėje atkreipė dėmesį į vis gražėjančias knygas: „Man susidaro įspūdis, kad knygos dailininko darbas tampa vis labiau pastebimas. Dailininkas tampa bendraautoriu, jis suteikia knygos turinį savitai papildančią vaizdinę interpretaciją.“
Reprezentatyvi Lietuvos iliustracija
51-ojoje tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva prisistatė kaip niekada įspūdingai. Kartu su Tarptautinių kultūros programų centro ir leidyklų „Alma littera“ bei „Baltos lankos“ atstovais vykusi iliustruotoja Sigutė Chlebinskaitė teigė, kad dėl nacionalinio stendo architekto Roko Kilčiausko Lietuvos stendas net ir kukliai išleistas knygas galėtų paversti išskirtinėmis. O užsienio šalių kolegos stendą vadino etaloniniu ir liepė nesistebėti, jei kitąmet Bolonijos mugėje analogiškų ar bent panašių bus jau gerokai daugiau.
Lietuvos stende buvo sudarytos sąlygos vaikų knygų leidybos specialistams susipažinti su trimis dešimtimis leidinių, iliustruotų 22 jau ne kartą įvertintų bei jaunų, perspektyvių knygų dailininkų. Tai tapo erdve ir profesiniams susitikimams, ateities kultūrinio bendradarbiavimo projektų inicijavimo vieta.
Bolonijos mugėje šiemet pirmąkart viešėjo ir iliustruotojai Karolis Strautniekas bei Rimantas Rolia. Jie pabrėžė būtinybę lietuvių iliustruotojams domėtis užsienio leidyboje vyraujančiomis tendencijomis bei estetikos principais.
Į Lietuvą dalyvių diplomais apdovanoti grįžo iliustruotojas R.Rolia bei Žaislų muziejaus įkūrėjas Povilas Blaževičius. R.Rolios iliustracijos jau antrą kartą buvo atrinktos į kasmetinę konkursinę mugės parodą „Illustrators exhibition“. Šiemet į parodą iš daugiau kaip 3 tūkstančių iliustruotojų atrinkti vos 75 dalyviai iš 78 šalių.
Žaislų muziejus buvo nominuotas „Vaikai muziejuose“ apdovanojimui, teikiamam už kūrybiškiausiai pristatomas parodas bei inovatyvų požiūrį į vaikams iki keturiolikos skirtas programas.
Lietuviai – Londone: literatūriškai
„Europa yra daugiakalbė, ji visada bus daugybės kalbų zona, tad literatūros vertimai turi būti kultūros politikos prioritetas“, – įsitikinęs profesorius L.Donskis, kurio dvi į vokiečių kalbą išverstos knygos buvo pristatytos Leipcigo knygų mugėje.
Jis teigia, kad „vaikų literatūra bei iliustracijos yra nuostabiai pristatomos tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje, neabejoju, kad galėtume būti aktyvesni ir Londono knygų mugėje“.
Jau antradienį, balandžio 8 d., nacionalinį Lietuvos stendą Londono knygų mugėje pristatysiančio Tarptautinių kultūros programų centro literatūros sklaidos skyriaus vadovės Eglės Vitkauskaitės teigimu, šiais metais dalyvavimas mums labai svarbus dėl susitikimų su mugės rengėjais, Latvijos bei Estijos kultūros ministerijų bei leidėjų atstovais, su kuriais bus tariamasi ir diskutuojama dėl konkrečių dalyvavimo šioje mugėje sąlygų, būdų ir priemonių, turėsiančių įtaką tolesniam Lietuvos prisistatymui nuo 2015 metų.
„Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva būtina išnaudoti kad ir menkiausias galimybes prisistatyti kuo įvairiapusiškiau, – teigia Leipcigo knygų mugėje „Nidos mokyklos kronikas“ pristačiusi istorikė V.Gerulaitienė. – Turime gerą literatūrą, kaip reta puikius poetus, tad dalyvaudami tokiuose renginiuose galime per asmeninį santykį su lankytojais, užsienio leidėjais, knygų dizaineriais įtikinti juos, kad esame verti dėmesio, esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms.“
