Mes, paprasti žmonės, su lietuviais gyvename puikiai. Ir toliau gyvenkime draugiškai“, - lrytas.lt žurnalistei po renginio, skirto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms Tauragės B.Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, kalbėjo buvusi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vicegubernatorė, Kaliningrado I. Kanto universiteto profesorė Olga Dubovaja.
Šiemet Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota O.Dubovaja daug metų vadovauja Kaliningrado srities Kristijono Donelaičio žemiečių klubui.
„Lietuvos poeto, mūsų kraštiečio, Donelaičio poema „Metai“ pasaulyje skamba įvairiomis kalbomis.
Mes stengiamės gyventi taip, kaip „Metuose“ žmones gyventi ragino poetas: elgtis dorai, darbščiai, draugiškai, mylėti Dievą ir žmones “, - sakė O.Dubovaja.
Moteris apgailestavo, kad Čistyje Prudy, buvusiame Tolminkiemyje, esančiame K.Donelaičio memorialiniame muziejuje lankosi vis mažiau turistų iš Lietuvos.
„Mes savo mokinius į rašytojo Aleksandro Puškino muziejų vežame už valstybės pinigus. Mūsų mokiniai daugiau žino apie Donelaitį, o jūsų šalyje dvi kartos užaugo be Donelaičio muziejaus“, - kalbėjo kultūrologė.
Renginyje buvo pristatyta leidybai paruošta kaliningradietės poetės, lietuvių kalbos mokytojos Rūtos Daujotaitės-Leonovos į rusų kalbą išversta K.Donelaičio poema „Metai".
R.Daujotaitė-Leonova į rusų kalbą išvertė Napoleono Kitkausko ir Laimutės Kitkauskienės knygą „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“.
300 metų K.Donelaičio jubiliejaus išvakarėse, praėjusių metų pabaigoje, išleista knyga pavadinta „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Istorija“.
Šioje knygoje Kitkauskai aprašė K.Donelaičio muziejaus, atidaryto 1979 metais sukūrimo istoriją. Gausiai iliustruota 400 puslapių knyga supažindina su memorialinio komplekso pastatais, su jų atstatymo ir restauracijos darbais.
„Manau, kad ši fundamentali knyga ateityje išliks pagrindine knyga rusų kalba, susijusi su K.Donelaičiu“, -- sakė Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado skyriaus pirmininkas Borisas Bartfeldas.
Į Tauragę svečius atlydėjęs viešosios įstaigos „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ vadovas Sigitas Šamborskis teigė, jog lietuviškumo puoselėjimas buvusioje Mažojoje Lietuvoje, dabar už Lietuvos sienų esančioje Kaliningrado srityje, sudėtingėja.
„Mus neramina Kaliningrado krašte gyvenančių lietuvių izoliacija, o su ja didėjantis rusų nuteikimas prieš lietuvius. Tokiomis sąlygomis dirbti lietuvių kalbos mokytojams, draugijoms nariams yra sunku.
Visuomenė šiame Rusijos krašte nėra nusiteikusi prieš Lietuvą – netoli Lietuvos sienos gyvenančius lietuvius supa draugai, bičiuliai, bet šalies politika - kitokia.
Visuomenės informavimo priemonės skleidžia neigiamą informaciją apie Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą. Kai daug kartų pasakoma, kad esame Rusijos priešai, žmogus galbūt patiki tokiu prieš mūsų šalį skleidžiamu melu“, -- teigė S.Šamborskis.
