Didžiausiam meno kūriniui iš tokios neįprastos medžiagos sunaudota 45 kubiniai metrai ledo. Vėtrungės ilgis – 8,16 metro, aukštis – 3,86 metro ir plotis 1,9 metro.
Kūrybinėmis dirbtuvėmis virtusioje pagrindinėje uostamiesčio aikštėje penkias vasario pabaigos dienas triūsė keturi Lietuvos skulptoriai – Albertas Danilevičius, Kęstutis Musteikis, Algirdas Bosas ir Jurgis Malinauskas. Visi jie jau turi patirties meną kurti iš ledo – vieni skaptavo skulptūras Lietuvoje, kiti – ir užsienio šalyse.
Aplinkui nuolat sukiojosi ir kūrybinį procesą stebėjo klaipėdiečiai. Ir jie, ir skulptorių simpoziumo dalyviai apgailestavo dėl vienintelio dalyko – itin šilto oro. Dėl jo iki skulptūros atidarymo akimirkos įspūdingas kūrinys šiek tiek aptirpo. Liūdniausia, kad dėl šilto oro juo džiaugtis ilgai neteko – beliko tik vanduo.
Didžiuliai gabalai ledo per didžiuosius šalčius buvo išpjauti iš vieno Klaipėdos rajono ežero. Iki kūrybinio simpoziumo pradžios jie buvo saugomi vienos uosto bendrovės šaldytuvuose.
Kažkada vėtrungėmis savo laivus puošdavo senieji Kuršių nerijos gyventojai. Atidžiai jas apžiūrėjęs galėdavai daug sužinoti apie jo savininką – kuo užsiima šeima, kiek turi vaikų ir kitų turtų.
Ant klaipėdietiškos vėtrungės šonų buvo iškalta nemažai uostamiesčiui svarbių ženklų: laivas, švyturys, dramos teatras, kiti istoriniai pastatai. Buvo ir užrašas „Klaipėda“. Pačiame viršuje – miesto herbas. Ši rekordinio dydžio skulptūra skirta Klaipėdoje šįmet paskelbtiems vėtrungių metams paminėti.
Projektą koordinavusios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys sakė, kad netikėtai šiltas vasaris pirminei projekto idėjai suteikė naujų atspalvių. Ledinė vėtrungė priminė ne tik apie kilnų tikslą gaivinti pamirštus pamario simbolius. Sparčiai tirpdama ji atkreipė dėmesį į nykstančius ar jau prarastus kultūros paveldo objektus, užmarštin nueinančias tradicijas ir netgi šiltėjančio klimato problemą.
