Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas) Filharmonijos scenoje pasirodys klausytojams puikiai pažįstami Lietuvos menininkai – obojininkas Robertas Beinaris ir dirigentas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Modestas Pitrėnas.
Muzikinę kelionę į saulėtus pietus pradės prancūzų romantiko E.Chabrier rapsodija orkestrui „Ispanija“. Tai bene garsiausias šio kompozitoriaus kūrinys, parašytas 1883 m. po įsimintinos pusmečio kelionės į Ispaniją. Laiškuose iš įvairių šio krašto vietovių E.Chabrier su geraširdišku humoru aprašė savo įspūdžius, daug dėmesio skirdamas ir ispanų liaudies dainoms ar šokiams, bei užsiminė, kad grįžęs į Paryžių nedelsdamas ims kurti naują simfoninę partitūrą – „ypatingą fantaziją“.
1883 m. spalį įvykusi rapsodijos premjera šį prancūzų autorių plačiai išgarsino, galima sakyti, per vieną vakarą. Anot ispanų kompozitoriaus Manuelio de Fallos, nė vienas jo tautietis nesugebėjo taip įtaigiai perteikti ispaniškojo šokio jota garsovaizdžio, o Gustavas Mahleris šią rapsodiją pavadino „moderniosios muzikos pradžia“.
Netrukus ispanų tematikos įkvėpti kiti prancūzų autoriai irgi sukūrė pjeses orkestrui šia tema – tai Claude’o Debussy „Iberija“ ir M.Ravelio „Ispaniškoji rapsodija“. Būtent pastaroji skambės tolesnėje LNSO muzikinėje kelionėje po Ispaniją. Beje, „Ispaniškosios rapsodijos“ partitūra stebina ne tik ispanų dvasios atskleidimu, bet ir tipišku prancūzišku žavesiu, detalių tobulumu, tembrų įvairove.
Šiuo požiūriu itin įdomus tampa ispaniškojoje LNSO koncerto dalyje skambėsiantis dar vienas kūrinys – lietuvių jaunosios kartos kompozitorės V.Striaupaitės-Beinarienės sukurta Fantazija Enrique Granadoso tema obojui ir orkestrui. Kaip ispaniški motyvai suskamba lietuvaitės kūryboje? Tesprendžia klausytojai.
Koncerto antrojoje dalyje bus prisimintas R.Straussas – kompozitorius, talentingas dirigentas, eruditas bei subtilaus kritinio proto asmenybė, padariusi didelį poveikį savo epochos muzikos menui ir atlikimo kultūrai. Jis puikiai žinojo paties sudėtingiausio „instrumento“ – simfoninio orkestro galimybes, jo muzikinė kalba nepaprastai reljefiška, turtinga. Šiam koncertui pasirinktus kūrinius – Koncertą obojui ir mažam orkestrui D-dur bei valsų siuitą iš operos „Rožių kavalierius“ sieja išraiškos priemonių ir formos skaidrumas, mocartiškas paprastumas, tarsi atliepiantys pavasario nuotaikas ir tinkantys gimtadienio muzikiniam atvirukui.
Koncerto Filharmonijoje pradžia – 19 val.
