G.Kuprevičius viešai pasižadėjo skirti Kariui atkurti dalį praėjusių metų pabaigoje savo pelnytos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
„Kitų metų vasario 16-ąją į tuščią nišą Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto viršuje privalo sugrįžti Juozo Mikėno sukurta, bet per Antrąjį pasaulinį karą pradingusi Kario skulptūra. Ji turėtų įkvėpti, padrąsinti, sutelkti tautiečius. Nes šiandien kaip niekad lietuviams reikia dvasinio kario“, – pabrėžė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas G.Kuprevičius.
Idėjai pritaria ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, tikintis, kad neabejingi kauniečiai geranoriškai prisidės prie istorinės skulptūros atstatymo.
Trečiadienį Kauno miesto savivaldybė paragino gyventojus paaukoti lėšų Kario skulptūros atstatymo darbams. Sąskaitos nr. – LT 59 4010 0425 0038 8593, AB DNB Bankas.
„Tikimės, jog kauniečiai neliks abejingi Kario skulptūros atstatymui. Tuo labiau kad jau anksčiau savomis lėšomis yra prisidėję prie kariliono varpų atnaujinimo. Mūsų skaičiavimais, atstatyti Kario skulptūrai prireiktų maždaug 90 tūkst. Lt. Ją pastačius kariliono bokšto bendras vaizdas tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams keltų pasididžiavimo jausmą“, – akcentavo Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas.
Beveik dvigubai tiek, kiek pagal pradinius skaičiavimus gali kainuoti Kario skulptūros atkūrimas, miesto savivaldybės biudžetui atsieina politikų ir tarnautojų grupės dalyvavimas šią savaitę Kanuose (Pietų Prancūzijoje) vykstančioje nekilnojamojo turto ir investicijų mugėje.
„Negaliu pasakyti, ar po tos kelionės į Kanus labai pagražės mūsų Kaunas. Bet manau, jei bent poros kelionių atsisakytų mūsų valdininkai ir, užuot užsieniuose gražių vaizdų pasidairę, pataupytų Kauno miesto pinigus, nereikėtų nė aukų rinkti geroms idėjoms įgyvendinti. Nereikėtų ir teisintis, kad nėra pinigų, pavyzdžiui, mieste piktžolėms nušienauti.
Neabejoju, jog kauniečiai labiau savo valdžią gerbtų, jei ši pirma rodytų gerą pavyzdį. Bet gal šį kartą ir valdžios atstovai tikrai ne vien žodžiais palaikys gražią idėją – juk nė vienas iš jų neskursta. Tai mes galėsime pasitikrinti, kokią turime nomenklatūrą. Ar ji patriotiška ir kiek iš tikrųjų nusiteikusi dirbti Lietuvai.
Žinoma, tikiu, kad viskas bus gerai. Nors ir gali atsirasti tokių, kurie neatsilieps į kvietimą aukoti pinigų istorinei skulptūrai atkurti dėl įtarumo. Gal abejos, ar pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, o gal kas nors dalį jų pasiliks sau? Visa visuomenė, matyt, nėra labai skaidri, tai tokių įtarumų vis dauginasi. Tačiau optimistiškai tikiu, kad Kario sugrąžinimas parodys mūsų gebėjimą susitelkti geriems tikslams ir abejonės bus paneigtos“, – sakė prof. G.Kuprevičius.
ELTA primena, kad gan įdomios būta Kario skulptūros atsiradimo praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį istorijos. To meto jauno skulptoriaus J.Mikėno skulptūriniam kūriniui išlieti nuspręsta panaudoti nepriklausomybės kovų laukuose surinktas žalvarines šovinių gilzes. Jų neužteko, todėl iš intendantūros sandėlių Kariui buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių.
Po to, kai pačiame Kauno miesto centre esantis Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 metais buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu, į bokšte paruoštą nišą 1938-aisiais stojo Kario (Riterio) statula. Deja, 1942 metais vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino.
Pokariu sovietų okupantai prie bokšto esantį Karo muziejų pervadino Istorijos muziejumi. Niša bokšte, kuris atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei muziejui atgavus savąjį vardą – Vytauto Didžiojo karo muziejus - buvo atnaujintas, vis dar tebėra tuščia.
