Ar tautinis kostiumas grįš į madą?

Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos teigimu, Dainų šventė nėra vien dainavimas ir šokiai, tai yra procesas, apimantis tradicinę kultūrą, tėvų palikimą ir valstybės veidą, todėl labai svarbu į ją žiūrėti plačiau.

„Siekiame šventėje aprėpti kuo platesnį lauką ir pasiūlyti naują požiūrį. Mažoms valstybėms svarbu parodyti savo veidą, kultūrą. Per ją galime iškelti valstybę į labai aukštą lygmenį“, - teigė S.Liausa.

Pasak jo, šiuo projektu siekiama, kad tautinis kostiumas būtų nukeltas nuo scenos ir grįžtu į kasdieninį gyvenimą, į žmonių šventes.

Liaudies kultūros centras užsibrėžė liepos 6-ąją įtvirtinti kaip tautinio kostiumo dieną, kuri būtų minima kasmet, ne tik per dainų šventes.

„Kuo labiau gilinamės į lietuvių tautinį drabužį, tuo daugiau atrandame ir norime pasidalyti su visais, kurie neabejingi mūsų tapatybei, jos moderniam suvokimui. Šis projektas unikalus ir tuo, kad atveria kelius eksperimentuoti – nors stengiamės laikytis tradicijos, leidžiame sau ir minimalius nukrypimus – pavyzdžiui, sijono audinį naudojame paltukui. Be to, norime, kad drabužis būtų patogus dėvėti – tai lemia istoriškai pakitęs madingas siluetas, be to, šiandien gyvename kur kas aktyviau," - Imtis ambicingo iššūkio dizaineres įkvėpė Dainų šventės rengėjai. Atkūrę archeologinio, istorinio ir tautinio lietuvių kostiumo kolekcijas, jie nutarė paskatinti kurti ir modernų tautinį kostiumą.

Dizainerės pristatys penkiolika modelių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Kolekcijoje bus naudojami ir šių metų Dainų šventei pristatyti raštai – lelijos tamsiai mėlyname fone bei raudoni išilgi dryžiai – sodriai raudoname. Taip siekiama išryškinti tautinio kostiumo spalvingumą.

„Džiaugiamės kad radome bendrą kalbą su šiuolaikinio dizaino žymiausiomis atstovėmis, kurios rūpinasi, kad šiuolaikinis dizainas būtų arčiau tradicijų, tapatybės. Ne taip lengva suderinti tėvų palikimą ir šiuolaikinį dizainą“, – sakė S.Liausa.

Nors modeliuose bus stengiamasi atspindėti visų šalies regionų tradicijas, kai kurios jos persikels ir į kitus regionus.

„Klaipėdos krašto kostiumo dalį – raštuotas įvairiaspalves kojines, pritaikę atitinkamus raštus, norime pasiūlyti ne tik moterims, bet ir vaikams – tai ir praktiška, ir primins mūsų gražiausius raštus“, - pasakojo J.Rimkutė. Dizainerė tikisi, kad šie modeliai įkvėps ir mokyklinių uniformų kūrėjus. Kuriant kolekciją galvojama ir  apie aksesuarus - skėčius, guminius batus, skraistes nuo lietaus, diržus, petnešas, kojines, rankines. Kuriami ir itin populiarūs vasarą viršutiniai marškinėliai, skirtingi kiekvienam iš regionų.

„Tikimės, kad lietuviai pamėgs šiuos spalvingus ir tautiškus kūrinius. Be to, vasarai vyrams norime pasiūlyti šiaudines skrybėles, o moterims vainikus“, - kalbėjo dizainerės. Kadangi visą kostiumą įsigyti nėra paprasta, jo kaina siekia maždaug 2 tūkst. litų, Dainų šventės rengėjai pristatys penkias tradicinio kostiumo detales, kurias įsigyti lengvai galės kiekvienas norintis.

Dizainerės J.Rimkutės teigimu, kuriant šiuolaikinį tautinį kostiumą siekiama ne kartoti XIX a. rūbus, o pasitelkti gražiausius jų elementus – raštus, ryškias ir sodrias spalvas, autentišką dryžavimą.

Ar lengvai naujieji modernūs kostiumai bus prieinami visuomenei, priklausys ir nuo gamintojų, kurie atsargiai priima riziką gaminti išimtinai mažai Lietuvos rinkai skirtus drabužius. Kostiumų kaina priklausys nuo gaminio tiražo. Dizainerės užsiminė, kad ji gali siekti apie tūkstantį litų.

„Norėtume paraginti, kad Lietuvos gamintojai prisidėtų prie to, kad šiuolaikiniame dizaine atsirastų daiktų, kuriuos panaudosime tautinio kostiumo dienai“, – ragino dizainerė.

Kurdamos naujuosius drabužius dizainerės bendradarbiauja su Lietuvos liaudies kultūros centro tautinio kostiumo specialiste Danute Keturakiene, padėjusia atrinkti tautinius raštus, spalvų derinius.

Nuo 1997 metų kartu dirbančios dizainerės J.Rimkutė ir I.Ševiakovaitė ne kartą kūrė lietuviškai tapatybei skirtus projektus.