Šeima puoselėja vertybes
Dalyvaudamas LRT radijo laidoje „Aktualijos“ ir paklaustas, kodėl ryžosi išleisti savo tėvo rinktinius raštus, verslininkas D.Kanovičius atsakė pastebėjęs, jog pastaruoju metu vis mažiau dėmesio kultūrai, ryšiams tarp žmonių, meilei, užuojautai, vis daugiau pykčio.
„Tėvo jubiliejus yra proga, kuria mūsų šeima naudojasi norėdama iškelti užmirštamas vertybes. Kol kas, pabrėžiu, tai šeiminis projektas, nors turiu vilčių, kad jis taps valstybinis.
Šeima yra ta vieta, kurioje vertybės, diegiamos, ugdomos ir puoselėjamos. Bet esu labai nusivylęs valstybės įtaka kultūrai, švietimui. Ar tai ugdoma, ar skiepijama tautoms? Neturiu omeny vien Lietuvos valstybės. Tai liečia visą pasaulį. Kadangi esu po pasaulį pasibastęs nemenkai, galiu pasakyti, kad taip yra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Kanadoje, ką jau kalbėti apie Rusiją.
Galima plepėti be galo, bet kai turi progą plaukti prieš srovę, kodėl nepabandyti? Esu laimingas, kad tokia proga pasitaikė. Tiesiog dėkoju gyvenimui ir jo pokštams, kurie mane kratė ir tebekrato teigiamai ir neigiamai. Galiu pasipriešinti valstybės abejingumui, o valstybė yra abejinga visoms gyvenimo sferoms, išskyrus tas, kurios susijusios su nafta ir dujomis“, - įsitikinęs D.Kanovičius.
Premija pavadinta rašytojo vardu
Rašytojo G.Kanovičiaus šeima įsteigė ir premiją Jonavoje. 8 tūkst. litų premija bus teikiama vyriausiųjų klasių moksleiviams už geriausius rašinius apie tautines mažumas. Jonava pasirinkta dėl to, kad tai gimtasis rašytojo miestas.
Pernai „Tyto alba“ išleido naujausią G.Kanovičiaus knygą „Miestelio romansas“, kuriame rašytojas pasakoja prisiminimus apie motiną ir Jonavą – prarastą vaikystės pasaulį.
Kalbėdamas apie premijos tikslus G.Kanovičiaus sūnus Dmitrijus sakė: „Premija ir penkiaknygė – susiję dalykai. Premija bus dar vienas kuklus, bet prasmingas judesys, kuris primins mums visiems, kad negalima pamiršti literatūros, negalima pamiršti ir to, kad gyvename daugiataučiame pasaulyje, kad pasaulis keičiasi, norime mes to ar nenorime. Turiu omenyje ne žydus. Kalbu apie visas tautines mažumas, kurios gyveno ir gyvena Lietuvoje. Jaunimas turi jausti, kad skatinamas teigiamas požiūris į visas tautas."
D.Kanovičius jau lankėsi Jonavoje, susitiko su tais, anot jo, įsijautusiais žmonėmis savivaldybės švietimo skyriuje. "Jie jau pradėjo konkursą. Reakcija be galo pozityvi. Tikiuosi, kad išplėsime tą konkursą visoje Lietuvoje. Jo esmė – savigarba“, - patikslino D.Kanovičius.
Paremdamas moksleivių rašinių konkursą ir savo tėvo raštų penkiatomį D.Kanovičius elgiasi kaip dosnus mecenatas: "Man didžiausias malonumas gyvenime –atiduoti, o ne paimti. Už šitą požiūrį esu dėkingas savo šeimai. Ne visada galėjau būti toks dosnus. Man gyvenimas nusišypsojo.“
Kad Viešpats nusišypsotų
Rašytojo G.Kanovičiaus jubiliejui taikoma ir premjera Maskvos J.Vachtangovo teatre, kurio meno vadovas Rimas Tuminas repetuoja spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Dar nepamirštas R.Tumino pastatymas, nuo 1994 metų vaidintas Vilniaus mažajame teatre, o Maskvoje režisierius dirba su ta pačia kūrėjų komanda – Adomu Jacovskiu, Aleksandra Jacovskyte, Faustu Latėnu. Premjera numatyta kovo pradžioje.
„Kai kas labai supaprastina tėvo kūrybą teigdami, kad jis rašo apie žydus“, – sakė D.Kanovičius, aptardamas laukiamą premjerą.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“, rašytojo sūnaus nuomone, „yra ta šypsena, kurios šiandien labai trūksta žmonėms. Žmonės yra Viešpatį labai nuliūdinę. Apie tokį motyvą kalba ir R.Tuminas Rusijos žiniasklaidoje. Manau, tai, kad jis režisuoja ne rusų klasiką, o mažiau žinomą vardą, irgi yra ėjimas prieš srovę. Gal tas spektaklis paskatins žmones susimąstyti, ko reikia, kad Viešpats nusišypsotų“.
