„Kartais pasiilgstu tokių vaidmenų, nes galiu scenoje be jokių užuolankų, be jokių papudravimų pasakyti tai, ką noriu, jeigu matau, kas man netinka. Tokią maištaujančią sielą, matyt, dar turiu, nors jau reikėtų nurimti, įgyti daugiau išminties, bet dar nesijaučiu nurimusi, skliautai dar neužsidarė.
Pastaruoju metu ilgiuosi Hedos Gabler. Tos, rodos, šaltos, netgi cinikės Hedos, kuri viduje yra be galo jautri, nekenčia melo,
veidmainystės, prisitaikėliškumo, yra ironiška ir saviironiška“, - prisipažino J.Onaitytė.
Paklausta apie svajonių vaidmenį, kurį sukūrus esą galima ir numirti, aktorė teigė niekada neturėjusi kokio nors išskirtinio noro suvaidinti vieną ar kitą personažą.
„Manau, visko gavau su kaupu, visko, apie ką svajojau, patyriau. Labai norėjau panardyti Fiodoro Dostojevskio kūryboje – gavau Katerinos Ivanovnos vaidmenį „Nusikaltime ir bausmėje“, žavėjausi Blanšos personažu Tennessee'io Williamso pjesėje „Geismų tramvajus“ – teko laimė suvaidinti Blanšą TV spektaklyje.
Mūsų darbas tuo ir žavus, kad neturi rutinos. Gali būti repeticija ir dešimtą, gali ir dvyliktą valandą dienos, gali ir dvyliktą nakties - visur įvairovė. Partneriai visada kinta, tuo labiau kine, man tai patinka, nes rutinos nemėgstu“, – atskleidė J.Onaitytė.
Ar aktoriui, kuris scenoje patiria įvairiausių emocijų, lengva po spektaklio grįžti į save? J.Onaitytei - labai sunku: „Nemoku vieną minutę būti Heda Gabler, kitą – savimi. Emocijos turi slūgti, rimti pamažėl, tuomet viskas savaime stoja į savo vietas. Paprastai po spektaklio teatrą palieku kone paskutinė, mėgstu pėstute eiti gatve. Tuomet nurimstu ir sugrįžtu į save. Ir namie po spektaklio nepasilieku jokių darbų. Grįžtu labai pavargusi. Ne tik psichologiškai, dažnai ir fiziškai.“
Dažna moteris, artėjant gimtadieniui, ima dūsauti ir liūdėti prisiminusi, kad laikas bėga ne jos naudai. Kaip jaučiasi J.Onaitytė,
sulaukusi 60-mečio?
„Laiko tėkmė neišvengiama. Jaudiniesi dėl to ar ne, nieko nepakeisi. Senėjimas – natūralus procesas. Nesu iš tų moterų, kurios jautriai skaičiuoja kiekvieną naują raukšlelę. Mane žavi užsienio senutės - jų akys švyti, o lūpos nuolat šypsosi. Ir tos jų raukšlės veide tokios švelnios ir gražios. Tokia senatvė negąsdina.“
Juolab kad aktorė turi geros nuotaikos receptą, kurį perėmė iš indėnų toltekų išminties: norint sutarti su savimi, reikia bent kelis kartus per dieną pažvelgti į save veidrodyje ir balsu kartoti: „Myliu save tokį, koks esu. Gyvenimas yra beribis. Mano pasaulyje - viskas gerai. Aš vertas meilės, sveikatos, kūrybos, gausos.“
„Pamatysite, kokia nuoširdi, miela ir natūrali šypsena nuskaidrina veidą. Jis tarsi nušvinta. Išbandyta, drąsiai rekomenduoju!“ - tikino aktorė J.Onaitytė.
Beveik keturis dešimtmečius Kauno dramos teatro scenai atidavusiai menininkei antradienį kolegos ir draugai dovanojo
nuotaikingą sveikinimą-koncertą, teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas perskaitė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, Ministro pirmininko Algirdo Butkevičius, režisieriaus Jono Jurašo žodžius.
Jubiliatę taip pat pasveikino kultūros viceministras Darius Mažintas ir įteikė aukščiausią Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimą – žvaigždę „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis garbės ženklas – padėka aktorei už jos svarų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą.
1999 m. menininkei įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, ji taip pat apdovanota „Kristoforo“ (1998) ir „Fortūnos“ (1998) prizais, 1999 metais tapo įsimintiniausia Kauno menininke. 2009 m. už antro plano vaidmenį filme „Duburys“ (rež. Gytis Lukšas) apdovanota „Sidabrine gerve“. Per gastroles J.Onaitytės kūrybinį braižą pažino
Rusijos, Estijos, Gruzijos, Kanados, Austrijos, Vokietijos, Norvegijos Olandijos publika.
Dėkodama už gražius sveikinimus aktorė prisipažino negalvojusi apie sukakties minėjimą, tačiau artėjant jam ir kilus visuotiniam sujudimui teatre, nusprendė pasiduoti šventinei nuotaikai.
Šiuo metu J.Onaitytė repetuoja naujoje režisieriaus Agniaus Jankevičiaus pjesėje pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, kuri rampos šviesą išvys jau balandžio mėnesį.
