Į praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų sąrašą išrinktos Juozo Erlicko fantasmagorija „Išeinu iš
krašto“ ("Tyto alba"), Valdo Gedgaudo poezijos knyga „Stiprėjanti juoda“ ("Homo liber), Romualdo Granausko novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“ (Lietuvos rašytojų sąjunga), Jono Kalinausko eilėraščių rinkinys „Mano sodo vagis“ ("Kauko laiptai"), Aido Marčėno poezijos knyga „Tuščia jo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Kęstučio Navako 50 meilės laiškų ir 50 meilės eilėraščių „Lorelei“ ("Kitos knygos"), Sigito Parulskio „Mano tikėjimo iltys – tekstai, atsiradę iš stebėjimo, patirties ir vaizduotės“ ("Alma littera"), Paulinos Pukytės trumpoji proza „Bedalis ir labdarys“ ("Apostrofa"), Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“ ("Baltos lankos"), Andriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda“ ("Alma littera"), Dovilės Zelčiūtės poezijos knyga „Džuljetos suknelė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) bei Agnės Žagrakalytės romanas „Eigulio duktė“ ("Tyto alba").
Pasak Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus darbuotojo, vieno iš komisijos narių Rimanto
Kmitos, viena iš pagrindinių dvyliktuko temų – tam tikrų klasikinių formų sugrįžimas.
„Tai liudija R.Granausko sugrįžimas prie novelės žanro, kurio jis yra meistras, A. Marčėno grįžimas prie tikrosios vakarietiškos
lyrikos. S.Parulskis grįžo prie provokatyvaus, mažiau popliteratūrinio žanro. D. Zelčiūtė taip pat grįžta prie savo originalių tekstų. A.Žagralalytė atsigręžia į savo giminės šaknis – tad turime vis daugiau knygų ir tekstų, kurie tarsi sugrįžta prie
klasikinių formų. Tokie sugrįžimai dažnai pakelia literatūros kokybės kartelę“, – teigė R.Kmita.
Anot literatūrologės Jūratės Sprindytės, bendros pernai stebėtos tendencijos – stiprėjanti novelistika, smulkėjanti ir kiek
besikartojanti eseistika. Taip pat, pasak jos, pastebima tendencija, jog lietuvių rašytojai vis dar nemoka parašyti gero
romano – tam reikia gerai įvaldyti jo struktūrą, kas mūsų rašytojams dažnai nepavyksta, – vieni kūriniai labai išsipučia,
kiti – stokoja akcentų. J.Sprindytės teigimu, pernai taip pat galėjome stebėti populiariosios literatūros renesansą.
„Tokios knygos kaip A.Tapino „Vilko valanda“, kurios nepretenduoja į rimtos literatūros statusą, yra lengvas pasiskaitymas, parodo tarsi populiariosios literatūros renesansą - tokios literatūros daugėja, ir jos kokybė auga“, – tvirtino literatūrologė.
Kita pastebima tendencija lietuvių literatūroje – jos globalėjimas. Į šalies rašytojų akiratį patenka vis naujos šalys,
egzotiški kraštai ir nenagrinėtos temos.
Šiuolaikinės literatūros tyrinėtojų 11 asmenų komisija iš paskelbto dvyliktuko slaptu balsavimu išrinks vieną laureatą, kuris
bus paskelbtas vasario 22 dieną per Vilniaus knygų mugę.
