Festivalio žiuri narių komitetą sudarė Tartautinio teatro instituto (ITI) nariai – ITI generalinis direktorius Tobias Biancone (Šveicarija), tarptautinio monospektaklių festivalio „Thespis“ direktorė Jolanta Sutowicz (Vokietija), teatro kritikė Nina Mazur (Ukraina) ir aktorė Olga Gocelli (Graikija).
Pasak Mohammedo Saif Al Afkhamo, IMF pirmininko, Fudžeiros teatro festivalio direktoriaus ir ITI generalinio sekretoriaus, komisija nusprendė šiuo prizu apdovanoti B.Mar – monospektaklių kūrėją, aktorę, režisierę ir rašytoją už išskirtį indėlį į vieno aktoriaus teatrą ir už jos unikalų talentą.
„Šis apdovanojimas, kuris garsina Fudžeiros vardą, o dabar ir rusų teatro menininką V.Chazanovą, taps tradicija, nes mes esame pasiryžę išlaikyti šį festivalį, remti ir skatinti teatro bei monospektaklių kūrėjus iš viso pasaulio“, - sakė M.Saif Al Afkhamas.
Per Fudžeiros festivalio atidarymo ceremoniją apdovanojimą B.Mar įteikė Fudžeiros emyrato šeichas Hamadas bin Mohammedas Al Sharqas.
Šiame Jungtiniuose Arabų Emyratuose garsėjančiame festivalyje B.Mar lankėsi jau penktą kartą. Ankstesniais metais čia buvo pristatyti jos spektakliai „Žodžiai smėlyje“, „Antigonė“, „Meilužis“, taip pat pagal arabų rašytojo Mohamedo Al Dhandani pjesę drauge su Maroko aktore Latefa Ahrare sukurtas spektaklis „Paskutinė naktis“.
Turtingiausia arabų šalis garsėja ne tik pinigais, bet ir siekiu išlaikyti aukštą meninį kultūros lygį. Ant vandenyno kranto specialiai šio festivalio atidarymui buvo sumontuotas didžiulio laivo formos amfiteatras, kuriame – ne tik scena, bet ir tūkstantinė žiūrovų erdvė. Pastatyti šį teatrą-laivą truko mėnesį. Jame surengta festivalio atidarymo ceremonija, palydima fejerverkų virš vandenyno bangų. Kitą dieną ši konstrukcija buvo išmontuota, nes, pasak rengėjų, čia labai brangi žemės nuoma.
Fudžeiros festivalį šįmet aplankė ir seniausio Europoje monospektaklių festivalio „Vieno aktoriaus teatrų susitikimai“, rengiamo Vroclave, Jerzy Grotowskio centre, direktorius Wieslawas Geras. Šis festivalis leidžia knygų seriją apie lenkų ir užsienio aktorius, kurių kūrybos dalis skirta monospektaklių žanrui. Prieš porą metų šioje serijoje lenkų ir anglų kalbomis išleista knyga „Be kaukės“ („Bez maski“), skirta B.Mar kūrybai. W.Geras pasveikino aktorę ir pakvietė į Vroclavo festivalį 2014 m. lapkritį. Per šio festivalio atidarymą bus parodytas pirmasis B.Mar monospektaklis „Žodžiai smėlyje“, kurio premjera įvyko prieš šešiolika metų (1998).
B.Mar išgarsėjo monospektakliais „Žodžiai smėlyje“ (pagal S.Beketą, 1998), „Meilužis“ (pagal M.Duras, 2001), „Antigonė“ (pagal Sofoklį, 2003), „Poetė“ (apie Salomėją Nėrį, 2005), „Unė“ (apie aktorę Unę Babickaitę, 2010), kurie apdovanoti daugelio monospektaklių festivalių svarbiausiais prizais. Naujausias Birutės Mar darbas – 2013m. Nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Laiškai į niekur“ (pagal M.Cvetajevos, R.M.Rilke‘s ir B.Pasternako laiškus), kuriame ji vaidina drauge su aktoriais Vytautu Anužiu ir Aleksu Kazanavičiumi.
- Kuo jums svarbus šis apdovanojimas? - pasiteiravau B.Mar.
- Jis man ypač brangus – tai tarsi įvertinimas už ėjimą savu kūrybos keliu, už visas pastangas kurti savąjį teatrą, už tikėjimą juo. Monospektaklio žanras išties intymiausias ir asmeniškiausias. Esu labai laiminga, kad toji mano „tylioji kūryba“ buvo išgirsta pasaulyje tarp daugybės kultūrų balsų.
Dar labai brangu, kad šis apdovanojimas susijęs su prieš porą metų iškeliavusio Rusijos teatro kritiko, tarptautinio monodramos forumo įkūrėjo ir puoselėtojo V.Chazanovo vardu. Šiuolaikinio režisūros teatro kontekste V.Chazanovas vieno aktoriaus teatrą laikė unikaliu aktorinės kūrybos žanru, aukščiausiu meistriškumo išbandymu. Jo profesionalūs patarimai per susitikimus festivaliuose, jo tikėjimas skatino ieškoti, augti.
- Laiške iš Fudžeiros rašėte, kad vos nepargriuvote, kai ėjote atsiimti šio apdovanojimo.
- Taip. Kai reikėjo užlipti ant scenos atsiimti apdovanojimo, drebėjo kojos. Tai buvo festivalio atidarymo ceremonija, koks tūkstantis žiūrovų; o arabai mėgsta iškilmingumą: skamba himnas, visiems žiūrovams išdalytos JAE vėliavėlės, fejerverkai... Kai atvyko Fudžeiros šeichas, žmonės jį sutiko tarsi popiežių. Šeichas užlipo į sceną teikti apdovanojimų, visa atidarymo ceremonija – arabų kalba (su sinchronišku vertimu užsienio svečiams). Taip baisu buvo sugriauti visą tą ritualą, ką nors padaryti ne taip...
- Kuo išskirtinis šis festivalis?
- Teatro festivalis Fudžeiroje per 12 metų tapo išties unikaliu kultūros reiškiniu. Esu vaidinusi ir pačiame pirmajame – 2002 metais, ir vėlesniuose. Mačiau, kaip jis augo, keitėsi, tapo atviras pasauliui.
Pirmajame festivalyje buvo dar labai nedaug užsieniečių – patekome tarsi į uždarą, dar nepažintą arabų pasaulį: kitokie žiūrovai (daugiausia baltarūbiai vyrai), kitoks teatras, tradicija. Ilgainiui festivalis tapo vis atviresnis kitoms šalims, vis profesionalesnis, plėtėsi jo kultūrinis kontekstas (2012 m. įteiktas festivalio apdovanojimas Peteriui Brookui „Už nuopelnus teatro menui“ bei pristatytas jo režisuotas monospektaklis pagal Fiodorą Dostojevskį).
Šįmet Fudžeiroje dalyvavo apie 300 svečių iš viso pasaulio – buvo parodyti įdomūs ir tokie skirtingi spektakliai iš Kinijos, Pietų Afrikos, Japonijos, Australijos.
