„Ak tu švents dieve, kokią gi gadynę sulaukėm!/Ak kokios tamsybės jau apjekino svietą!“ – išgirdęs tokius žodžius restorano „Katpėdėlė“ tualete P.Lukšio gatvėje nejaukiai apsidairai.
Ne, nieko įtartina nėra, o posmai sklinda iš garsiakalbių virš kabinų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kaip tyčia – iš K.Donelaičio poemos „Metai“ „Žiemos rūpesčių“. Pasirodo, taip „Katpėdėlė“ mini jubiliejinius lietuvių literatūros klasiko K.Donelaičio metus.
Užvalgius cepelinų ar vėdarų tupykloje galima ramiai pasiklausyti ne tik „Žiemos rūpesčių“, bet ir „Pavasario linksmybių“ ar „Rudenio gėrybių“.
Pabodo klientų klausimai
„Metai“ skamba tik „Katpėdėlės“ tualete. Salėje jaukiai liejasi amerikietiška muzika, kuri tinka prie restorano interjero.
Akivaizdu, kad „Katpėdėlės“ darbuotojams jau pabodo klausimai apie tualete skambantį balsą.
„Žmogus“, – rėžė padavėja, paklausta, kas kalba ten, kur karaliai pėsti vaikšto.
Baisiau net už vandalizmą
Jubiliejiniais K.Donelaičio metais vyko ir vyks daugybė renginių, poemą „Metai“ ir kitus kūrinius skaito žymūs žmonės.
Neseniai „Metus“ dzūkų tarme perskaitė ir dainininkė Veronika Povilionienė.
„O Viešpatie!“ – emocingai sureagavo atlikėja, paklausta, ar gali klasiko kūrinys skambėti ne tik sausakimšose salėse.
V.Povilionienė buvo griežta – restorano savininkas, taip išniekinęs kūrinį, turėtų išsikraustyti iš Lietuvos.
„Mes esame per daug atlaidūs. Mums drebia į veidą mėšlą, o mes jį nusivalome ir vaidiname, kad nieko nenutiko. Apie elementarų padorumą čia negali būti nė kalbos. Tai net ne vandalizmas. Dar baisiau“, – širdo dainininkė.
Ji prisiminė kelionę po Mažąją Lietuvą jaunystėje, kur bažnyčios sugriautos ar paverstos tvartais. Atlikėjos nuomone, panašaus mentaliteto turi būti ir žmogus, sugalvojęs „Metus“ transliuoti išvietėje.
Poema skambėjo bažnyčioje
K.Donelaitis nevengė ir aštresnių bei šiurkštesnių žodžių: „Kiaulė, – tariau, – ką dirbi? ar visai nesigėdi?/Juk tu jau kaip šūdvabalis mėžinyj pasirodai;/Ar girdi, kaip šūdvabalis jau šūde pasmirdai.“ Bet ar gali jo kūrinys skambėti tualete?
Aktorius Rolandas Kazlas sausio 1-ąją K.Donelaičio „Metus“ skaitė pilnoje Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Po renginio jis sulaukė susižavėjimo šūksnių.
Anot vieno klausytojo, Dievas žmonėms nevienodai duoda gabumų. Tokiems kaip R.Kazlas – daug, o kitiems – nieko.
Aktoriaus R.Kazlo K.Donelaičio „Metų“ skaitymai anšlago sulaukė ir praėjusios Knygų mugės metu. Tada buvo surengta konferencija „Mokomės skaityti Kristijoną Donelaitį“.
Iš „Sostinės“ išgirdęs, kur skamba lietuvių literatūros klasiko kūrinys, R.Kazlas net nenorėjo apie tai kalbėti.
„Mane pakvietė į bažnyčią“, – nutęsė aktorius, vis dėlto pasidomėjęs, ar ne jo balsas sklinda iš garsiakalbių „Katpėdėlėje“.
Perskaito tik mokykloje?
Restoranų „Katpėdėlė“ tinklas priklauso „Vičiūnų“ įmonių grupei, kurios steigėjas – Visvaldas Matijošaitis.
„Girdėjau, kad „Katpėdėlėje“ skamba „Metai“. Bet gal geriau su restorano direktoriumi kalbėti? Ką aš galiu atsakyti?“ – stengėsi išsisukti nuo pokalbio verslininkas.
Vėliau jis pridūrė, kad daug kur pasaulyje tualetuose skamba muzika.
V.Matijošaičio nuomone, nėra didelio skirtumo – ar iš garsiakalbių liejasi melodijos, ar poezijos posmai.
„Daug žmonių K.Donelaičio kūrybą tik mokykloje perskaito. Gal nėra blogai dar kartą „Metų“ ištrauką išgirsti? Juolab kad „Katpėdėlė“ – lietuviško maisto restoranai. Tad ir lietuvių poezija juose turi skambėti“, – svarstė verslininkas.
Deklamavo ir užsienyje
Fotomenininkas Arturas Valiauga, neseniai atidaręs parodą „Ilgesio žemė“ apie K.Donelaičio gimtąsias vietas ir išleidęs taip pat pavadintą knygą, nesutiko, kad „Metus“ tik moksleiviai mokykloje skaito.
Pėsčiomis Mažąją Lietuvą išvaikščiojęs vilnietis pasakojo, kad net jaunoji karta ten atmintinai deklamuoja „Metus“, tiesa, jie skamba kaip Aleksandro Puškino poezija.
A.Valiauga sakė, kad Donelaičių žemėje, laukų viduryje, į betoninį kubą panašų namą pasistatęs vietinis rusas Aleksandras ne tik moka poemą, bet ir puikiai išmano rašytojo šeimos istoriją.
A.Valiauga daugiausia fotografavo paprastus žmones ir jiems nereikėjo aiškinti, kas yra K.Donelaitis. Tad ir restorano klientų mėginti prie „Metų“ artinti tokiu būdu neverta.
Austrai tualetuose klausosi J.Strausso
„Klausimų, kieno balsas sklinda „Katpėdėlės“ tualete – sulaukėme, bet restorano klientai nebuvo pasipiktinę, tik susidomėję. Austrijoje barų, stočių bei viešuosiuose miesto tualetuose skamba Johanno Strausso muzikiniai kūriniai ir austrai to nevertina kaip kūrinio išniekinimo ar nepagarbos klasikui, – sakė bendrovės „Amber Food“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – K.Donelaičio „Metai“ – apie kasdienius žmonių vargus, darbus ir gyvenimus, kurio vaizdingi posakiai ir dabar jau turbūt nenorminiai žodžiai, daug ką taip pat galėtų papiktinti, bet nepiktina, net kai skamba bažnyčioje.
Manome, kad klasikinis kūrinys vienodai gerai gali skambėti įvairioje aplinkoje, tad jo vertinimas – tik skaitytojo/klausytojo požiūrio klausimas. Juolab kad tekstas „Katpėdėlės“ restorane skaitomas ne tik tualete, bet ir koridoriuje prie veidrodžių, kur žmonės sustoja palaukti, pasigražinti – juk tai puikus būdas nevalgant, nekalbant telefonu ir nesinaudojant technologijomis gyvai išgirsti primirštą klasiko žodį.“
