Per jubiliejinį koncertą laisvų vietų nebuvo net balkonuose - daugiau
kaip 800 žiūrovų susirinko pasveikinti su 90-mečio sukaktimi pačią
seniausią Klaipėdos krašte muzikos mokyklą, kurią dar tarpukariu įkūrė
kompozitorius Stasys Šimkus. Per visą gyvavimo istoriją ją iš viso
baigė 2658 absolventai. Nemažai konservatorijos auklėtinių tapo
iškiliais profesionalais - muzikantais, operos solistais, chorvedžiais,
pripažintais ne vien tiktai Lietuvoje, bet ir užsienio scenose.
Mindaugo Bačkaus vadovaujamas jungtinis simfoninis orkestras šventinį
koncertą „Menui kilniam mes giedame šlovę“, ko gero, specialiai pradėjo
Mykalojaus Konstantino Čiurlionio simfonine poema „Miške“. Šis kūrinys
1925 metų gegužės 25-ąją atliktas pirmąjame kompozitoriaus S.Šimkaus
pastangomis pajūryje įkurtos ir vadovautos muzikos mokyklos koncerte.
Jis vyko toje pačioje salėje, tuomet priklausiusioje Šaulių sąjungai.
Dabartį ir praeitį sujungusiame jubiliejiniame koncerte pasirodė iškilūs
vokalistai S.Šimkaus konservatorijos auklėtiniai Sigutė Stonytė
(sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Kęstutis Alčiauskis
(tenoras), Mindaugas Rojus (tenoras), Almas Švilpa (bosas), atlikę
arijas iš nemirtingosios Charleso Gounod'o operos „Faustas“. Išskirtine
akustika garsėjančioje uostamiesčio koncertų salėje ši opera skambėjo ir
tarpukariu -- pagrindinius vaidmenis tada atliko Kipras Petrauskas ir iš
Paryžiaus specialiai į Klaipėdą atvykęs jo draugas Fiodoras Šaliapinas.
Jubiliejaus proga specialiai suburtas mišrusis choras, į kurį noriai
įsiliejo buvę ir esami Klaipėdos konservatorijos mokiniai bei jų
pedagogai (chormeisterė Jolanta Vyšniauskienė), pakiliai atliko
patriotiškus jausmus žadinančią S.Šimkaus dainą „Lietuviais esame mes
gimę“. Muzikantams ir dainininkams dirigavo Stasys Domarkas bei Tomas
Ambrozaitis. Šventinio koncerto dalyvius ir svečius pasveikino Kultūros
ministerijos atstovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
S.Šimkus suskato kurti muzikos mokyklą pajūryje vos tik Klaipėdos
kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos - 1923 metais čia jau veikė
dainavimo, fortepijono ir vargonų, styginių, pučiamųjų instrumentų,
kompozicijos skyriai.
Po metų jau koncertavo mokyklos simfoninis
orkestras. 1927 metais atidarytame Padegagikos skyriuje pradėta rengti
muzikos mokytojus. Vėliau mokyklos vairą į savo rankas perėmė
kompozitorius Juozas Karosas. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, ji
buvo perkelta į Šiaulius ir grąžinta atgal po Antrojo pasaulinio karo.
„Pratęsusiai veiklą įstaigai 1967 metais suteiktas S.Šimkaus vardas.
Vėliau pavadinta aukštesniąja mokykla ji tapo muzikų kalve, be kurios
sunku įsivaizduoti Vakarų Lietuvos kultūros panoramą.
Mūsų auklėtiniai
čia įgija vidurinį išsilavinimą lygiagrečiai studijuodami muzikos
teoriją, solfedį, fortepijoną, dainuodami chore, muzikuodami įvairiuose
ansambliuose, orkestre. Vėliau jie gali pasirinkti muzikos profesionalų
karjerą arba stoti į bet kokias šalies aukštąsias mokyklas“, - pasakojo
S.Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Janavičienė.
Šią konservatoriją baigę broliai Juozas ir Stasys Domarkas, Arūnas
Pečiulis tapo garsiais dirigentais, Lietuvos nacionaliniame operos ir
baleto teatre dainuoja būrys mokyklos auklėtinių - Laima Jonutytė,
Joana Gedmintaitė, Sandra Jonušaitė. Klaipėdos muzikiniame teatre
sėkmingai darbuojasi Valerija Balsytė, Šarūnas Juškevičius, Dalia
Kudžmarskytė, Rasa Ulteravičiūtė. Tarp absolventų -- pirmojo ryškio
džiazo žvaigždės Petras Vyšniauskas ir Danielius Praspaliauskas,
žymiausi šalies birbynininkai Pranciškuis Budrius ir Kazys Budrys.
Garbingą sukaktį švenčiančios Stasio Šimkaus konservatorijos diplomus
įgijo vėliau į pramogų verslą pasukę jos absolventai - populiarūs
dainininkai Edmundas Kučinskas, Stepas Januška, Deivydas Norvilas
(Deivis), Vilius Tarasovas, Deivydas Zvonkus.
