Taikomosios dailės muziejuje surengtoje pusę pasaulio išmaišiusio
K.Žoromskio (1913-2004) parodoje „Nuo realizmo iki optinio meno“ galima
pamatyti net 150 jo darbų.
„Pagal abstrakcionizmo estetikos principus perkūriau egzistuojančią
realybę. Ji buvo dvejopa: irstančių sienų ir karo sugriauto pasaulio“,
– savo kūrybos esmę yra nusakęs K.Žoromskis.
Jo parodos kuratorė Nijolė Tumėnienė vietoj klasikinės retrospektyvos,
kurioje dažniausiai pristatomi tik patys garsiausi ir labiausiai vykę
kūrėjo darbai, siūlo žiūrovams intriguojantį pasivaikščiojimą dailininko
kūrybos keliais ir šunkeliais.
Menotyrininkų manymu, neabejotina K.Žoromskio kūrybos viršūnė yra jo
optinio meno darbai, kuriuose juntama senųjų lietuviškų audinių kūrėjų
išmonė ir jų perteiktas pasaulio harmonijos pojūtis.
Lovatiesių, juostų ir tautinių rūbų raštus, spalvas, subtilius jų
derinius ir ornamentų ritmą – viską savitai interpretuodamas tapytojas
panaudojo kurdamas didžiulius optinius paveikslus.
Žiūrint į tuos mirgančius ir žaižaruojančius keturkampius atrodo, kad
jis įminė paslaptį, kaip galima įkalinti paveiksle šviesą. Atrodo,
kad ji nuolat įvairiausiomis kryptimis srūva jų linijomis, taip niekaip
ir neištrūkdama iš spalvų labirinto.
Nuorodą į lietuvišką paveikslų ornamentų kilmę žiūrovui pasufleruoja ir
pats K.Žoromskis. Ne vienam abstrakčiam optiniam kūriniui jis yra davęs
labai konkretų, su Lietuvos istorija susijusį pavadinimą. Čia rasime ir
„Karalių Mindaugą“, „Gedimino laiškus“, „Perkūno šventyklą“
Tačiau pasak parodos kuratorės, nereikėtų užmiršti ir to, kad
K.Žoromskis didžiąją dalį savo gyvenimo praleido svetur: Austrijoje,
Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir Jungtinėse Amerikos
Valstijose.
Visa tai dailininko kūryboje paliko ne mažiau ryškų pėdsaką už jo
prisiminimuose niekad neišblėsusius Lietuvos vaizdus. Meno studijos,
muziejai ir tuomet populiarių tapytojų darbai nuolat formavo ir keitė jo
paties kūrybą.
Per trisdešimt metų Niujorke sukurti brandžiausi K.Žoromskio optinio
meno darbai ne kartą buvo eksponuoti parodose Madride, Vašingtone,
Niujorke ir Paryžiuje kartu su žymiausių XX a. menininkų – Marco
Chagallo, Vasilijaus Kandinskio, Salvadoro Dali, Maxo Ernsto, Willemo de
Kooningo ir kitų garsenybių – kūriniais.
Tačiau lietuviškos retrospektyvos parodos tikslas – parodyti visą
dailininko kūrybos kelią: nuo realizmo iki optinio meno. Pristatyti ne
tik jo kūrybos viršūnes, bet ir ryškiausius meninių ieškojimų tarpsnius.
Todėl šalia visiems žinomų K.Žoromskio šedevrų čia galima pamatyti ir
įvairiausius etiudus, kūrybos procese išbrokuotus arba pasiteisinusius
bandymus, kurie leidžia žvilgtelėti į menininko virtuvės kasdienybę.
Daugeliui dailininko kūrybos gerbėjų įdomiu netikėtumu taps net ir
meistriškai nutapyti komercinio pobūdžio natiurmortai su gėlėmis.
„Jau ankstyvuosiuose K.Žoromskio darbuose atsiskleidė realistinio
piešinio įvaldymas, gebėjimas savitai perteikti erdvę, šviesą. Vėliau,
įsisavinęs impresionizmo pamokas, jis studijavo spalvos ir potėpių
ekspresiją.
Išanalizavęs įvairių meno priemonių galimybes, K.Žoromskis pasijuto
galįs įsilieti į JAV meninę aplinką. Siekdamas to, dalyvavo sienų ir
afišų motyvų tapymo konkursuose, tapė konceptualius, fotorealizmui
artimus postmodernistinius paveikslus.
Atlikęs optinių problemų tyrimus ir priartėjęs prie abstrakcionizmo jis
surado savitą optinio meno variantą. Tapymą palaipsniui pakeitė nauja
technika – purškimas, paišymas žvake, dūmais, juostelių klijavimas“, –
dailininko kūrybos trajektoriją nubrėžė menotyrininkė N.Tumėnienė.
K.Žoromskio jubiliejinė paroda „Nuo realizmo iki optinio meno“
Taikomosios dailės muziejuje veiks iki kovo 2 dienos.
