Pasak ilgamečio enciklopedijos redaktoriaus Antano Račio, dvi
pagrindinės smukusios paklausos priežastys yra kaina bei kitų
informacijos priemonių, visų pirma interneto, atsiradimas.
„Atsirado „wikipedia“, nors tikėti viskuo tikrai negalima, nes
ten rašyti gali kiekvienas. Jaunimui patrauklesni internetiniai
šaltiniai. Mokslininkai, rimtesni žmonės pasižiūri internete,
pasižiūri tą pačią „wikipedia“, tačiau dar pasitikrina ir mūsų
enciklopedijoje. Dabar atsirado kitų informacijos priemonių, kurių
sovietmečiu nebuvo. Tada buvo knyga, ir viskas“, – teigia A. Račis.
Redaktorius pasakoja, jog pirmųjų tomų tiražas siekė 16
tūkstančių, tačiau liko daugybė neparduotų knygų.
„Pirmąjį tomą Švietimo ir mokslo ministerija užsakė mokykloms,
galbūt ir antrą, vėliau mokyklos gavo teisę užsisakinėti savo
bibliotekoms savarankiškai. Kadangi enciklopedijos kaina nemaža,
joms geriau nupirkti 3-4 pigesnes ir galbūt labiau tinkamas
mokiniams knygas. Dauguma mokyklų toliau enciklopedijų
nekomplektavo. Maždaug nuo penkto tomo tiražai mažėjo. Pirmo tomo
mums liko apie 5 tūkstančius neparduotų knygų, todėl tiražą teko
mažinti. Priežastis išskirčiau dvi – šios enciklopedijos
prenumeratoriai ir pirkėjai daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonės,
kurie yra įpratę turėti savo biblioteką. Deja, dalis jų arba visai
paseno, arba paliko mus, tad krito ir prenumerata. Dar labiau
pirkimai krito, kai prasidėjo emigracijos banga“, – pasakoja A.
Račis.
Mokslo ir enciklopedijų centras organizuoja įvairias akcijas,
pirmuosius tomus parduoda pigiau, tikintis, jog įsigiję pirmuosius,
žmonės pradės pirkti ir kitus.
„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ istorija prasidėjo 1996
metais, kai buvo pradėtas sudarinėti straipsnių sąrašas, numatytos
apimtys. Pagal pirminį projektą buvo numatyta 20 tomų, po maždaug
800 puslapių. Pirmasis enciklopedijos tomas pasirodė 2001 metais.
„Kai pradėjome dirbti – pirmame, antrame tomuose dar laikėmės
numatytos apimties, bet jau netrukus pastebėjome, jog niekaip
netilpsime, pasirodė, kad informacijos yra kur kas daugiau,
autoriai parašo kur kas plačiau. Redaktoriai visaip trumpino, bet
vis tiek po antro tomo pamatėme, jog reikės daugiau tomų. Per daug
metų taip pat atsirado papildomos informacijos, kuri pradžioje
nebuvo numatyta. Tuomet gavome leidimą 25-iems tomams“, – sakė
enciklopedijos vyriausiasis redaktorius.
„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ kuriama pagal vokiškos
„Brockhaus“ enciklopedijos formatą – ją sudaro trumpi, kondensuotos
informacijos straipsniai. Egzistuoja ir kiti variantai -
enciklopedijoje „Britannica“ pateikiami dviejų variantų straipsniai
– trumpa informacija bei išskirtiniai, labai ilgi straipsniai,
„Bolšaja Sovietskaja“ ir „Lietuvišką tarybinę“ enciklopediją sudaro
dar ilgesni straipsniai, tuo tarpu lietuvių enciklopedija, leista
Bostone, straipsnių apimties iš viso nereglamentavo.
„Visuotinę lietuvių enciklopediją“ tvarko apie 50 redaktorių,
dar per 50 korektorių, iliustruotojų, maketuotojų, rinkėjų, taigi
enciklopedijos leidyboje dirba apie 100 žmonių. Prie enciklopedijos
turinio prisidėjo apie 600 autorių, vieni autoriai parašė po vieną
ar du, kiti – šimtus straipsnių.
A. Račis atskleidė, jog jau yra planas enciklopediją
skaitmeninti – tai bus pradėta daryti, kai bus baigti visi 25 tomai
bei vienas papildymų tomas. Jau po Naujųjų bus sudaryta darbo
grupė, kuri nuspręs, kokia forma tai bus atlikta.
„Šiuo metu jau yra padarytas techninis pagrindas skaitmeninimui,
reikia apsispręsti, kaip mes tai darysime, tai priklausys ir
nuo finansavimo. Aišku, jog enciklopedija nebus kaip žodynas – ji
bus „gyva“ ir bus galima enciklopediją pildyti, taisyti klaidas.
Klaidų yra, pavyzdžiui, duota nuoroda į straipsnį
„Čiurlionio menų gimnazija“, o dabar ji jau yra Čiurlionio menų
mokykla – tokius dalykus reikia suvienodinti. Reikia apsispręsti,
kiek ir kokius straipsnius mes naujinsime – vienos enciklopedijos
apsiriboja įvesti žmogaus mirties datas, kai kurios naujina
valstybių istorijas, valstybės veikėjų biografijas. Per 15 metų
daug kas pasikeitę“, – teigia A. Račis.
Taip pat artimiausiu metu bus nuspręsta ir dėl enciklopedijos
prieinamumo – bus svarstoma, ar visa enciklopedija taps nemokama,
ar tik tam tikros jos dalys. Pavyzdžiui, enciklopedija „Britannica“
yra mokama, Lenkijos enciklopedijoje nemokamas yra tik apibrėžimas,
tačiau reikia mokėti, jeigu norima perskaityti visą straipsnį.
Pasak redaktoriaus, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“
projektu lenkiame kitas Baltijos šalis – Latvija turėjo dvi
enciklopedijų redakcijas, tačiau buvo apsiribota tik leidiniu apie
Latviją. Atgavusi nepriklausomybę, Estija dar nebuvo baigusi
sovietinės enciklopedijos, tad ėmėsi užbaigti šį projektą ir
nepradėjo naujų. Abiejose šalyse enciklopedijų leidybos centrai
buvo privatizuoti, tuo darbai ir pasibaigė.
Regiono kontekste išsiskiria Baltarusija, ne tik išleidusi
visuotinę enciklopediją, bet ir neseniai parengusi atskirų sričių -
Minsko, Gardino bei kitų enciklopedijas.
Paklaustas, ar enciklopedijos rašymas yra daugiau nei
informacijos rinkimas, bet ir tam tikras darbas dėl valstybės ir
visuomenės, A. Račis teigė, jog tokiam jausmui trūksta didesnio
valdžios dėmesio.
„Nėra didelio valdžios noro tokiems projektams. Šis buvo
pradėtas, tad yra tęsiamas. Siūliau, kad reikia enciklopedijos apie
Lietuvą išleisti 4 ar 5 tomus, vėliau skaitmeninti. Vilnius taip
pat neturi savo enciklopedijos – Minskas, Ryga, Talinas, Varšuva
turi, o Vilniaus nėra. Galėtume padaryti popierinį, nes be jo nebus
nieko, o vėliau skaitmeninį, galbūt angliškai išleisti“, – teigė A.
Račis.
Redaktorius vylėsi, jog 2018 metų Lietuvos šimtmečio minėjimo
projektai galbūt įtrauks ir naujų enciklopedijų leidybą.
