Ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro artistė D.Juronytė-Zelčiuvienė šiandien teatre vėl pasijautė kaip namuose. Nors moteris teatre nebevaidina jau 25 metu, kelio į jį nepamiršta. Artistės iki šiol nepamiršta ir kultūros mylėtojai.
80-mečio proga šiandien D.Juronytę-Zelčiuvienę pasveikino kolegos ir Lietuvos kultūros ministras Š.Birutis.
„Tikiu, kad visą gyvenimą skyrusi teatrui ir kultūrai, jūs, Danute, nusipelnėte žvaigždės danguje. Kadangi jos nukelti negalime, skiriame svarbiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą, mūsų žvaigždę. Jūsų gyvenimas ir darbas yra pamoka, kaip reikia mylėti teatrą ir meilėje ilgus metus gyventi su teatro žmogumi“, — įteikdamas apdovanojimą sakė Š.Birutis.
Teatre susirinkę artistai D.Juronytei—Zelčiuvienei ir namuose likusiam jos vyrui aktoriui Leonardui Zelčiui sugiedojo „Ilgiausių metų“.
Po apdovanojimų ceremonijos D.Juronytė—Zelčiuvienė portalui lrytas.lt sakė, kad savo gimtadienį drauge su aktoriais ir bičiuliais šauniai atšventė prieš kelias namuose.
Jubiliejus buvo ir proga apmąstyti, ką pavyko nuveikti per savo gyvenimą.
„Teatras yra mano meilė. Jis man davė labai daug. Nuo 16 metų būdama scenoje Panevėžyje, vėliau — Kaune, jam skyriau visą save. Bet ir jis man suteikė visą gyvenimą. Be teatro nebūčiau sutikusi ir kitos savo meilės — L.Zelčiaus“, — sakė aktorė.
D.Juronytė—Zelčiuvienė prisipažino, kad iki šiol jai brangiausias 1988 m. sukurtas Karalienės vaidmuo televizijos filme „Vilius Karalius“ pagal Ievos Simonaitytės kūrinį.
„Galvodama apie kitus vaidmenis, žinau savo nesėkmes. Dabar daug ką vaidinčiau kitaip. Atrodo, vis galėtum taisyti ir taisyti“, — sakė scenos veteranė.
D.Juronytė—Zelčiuvienė prisipažino, kad visą gyvenimą nešti šviesą ir tikėti tuo, ką daro, nebuvo sunku.
„Nors kūryba suteikia ir kančių. Kuo didesnė kančia, tuo galima tikėtis ir didesnės sėkmės. Žiūrovų dėmesys ir padėka atperka viską“, — sakė aktorė.
Paklausta, ar šiuolaikiniame teatre mato asmenybių, kurios ir dabar žmonėms neštų šviesą bei tikėjimą, D.Juronytė—Zelčiuvienė sakė, kad Lietuvoje mato garbingai dirbančių režisierių — Eimantą Nekrošių, Oskarą Koršunovą bei pulką puikių aktorių.
„Todėl ir šiandieniniame teatre viskas gerai“, — įsitikinusi artistė.
Moteris pasidžiaugė ir tuo, kad šiemet 85—ąjį gimtadienį atšventęs jos vyras L.Zelčius yra stabilios sveikatos.
Aktorė D.Juronytė—Zelčiuvienė gimė 1933 m. lapkričio 14 d. Kaune, augo Panevėžyje. 1951 m. baigė Juozo Miltinio dramos studiją ir 4 metus dirbo Panevėžio teatre.
Nuo 1954 m. — Kauno valstybinio (dabar Nacionalinio) dramos teatro artistė.
D.Juronytė—Zelčiuvienė teatre, kine ir televizijoje sukūrė per 80 vaidmenų.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre iki šiol rodomi jos režisuoti spektakliai „Stiklinė arbatos su citrina“ ir „Svečiuose pas pulkininko našlę“.
1954 m. ištekėjo už Kauno dramos teatro ir kino aktoriaus L.Zelčiaus. Užaugimo dvi dukras — rašytoją Dovilę ir psichologę Kristiną. Turi keturias anūkes ir proanūkį.
