Vilniaus mažojo teatro vadovė Greta Cholina įsitikinusi, kad ši žodžio ir literatūros šventė sulauks žiūrovo, kuris vertina poeziją ir prozą: „Yra daugybė nuostabių autorių, kurių knygų puslapiuose slypi ištisi pasauliai, pilni grožio, atvirumo, vienatvės ar ilgesio. Per skaitovą – aktorių – mažoji forma padeda atverti literatūrą, priartinti ją prie žiūrovo. Tai puiki iniciatyva, kurią skatinsime ir ateityje“, – sakė G.Cholina.
Literatūriniai etiudai – tai koncertinio atlikimo forma: jaukiai, artimai, be „ketvirtosios sienos“, kaip įprasta spektakliuose, kur žiūrovai lieka tarsi nematomi ir tik stebi scenoje vykstantį gyvenimą. Mažoji forma leidžia aktoriui savarankiškai kurti, atskleisti literatūros niuansus, kalbėti apie žmogų aiškiai ir paprastai, neieškant formų ar koncepcijų, kaip tai daroma režisūrinio teatro tradicijoje.
Aktorė V.Bičkutė kalbėjo: „Adaptuoti literatūrą scenai yra sudėtinga, dažnai ji nuskursta, nes daug žodžių, daug aprašymų tenka išmesti. Susižavėjusi skaičiau ne vieną S.Zweigo knygą ir štai kilo mintis jo noveles perkelti į teatrą, tačiau ne kaip spektaklį, o kaip literatūrinius etiudus. Be to, skaitovinis žanras – tai aktoriaus teatro ištakos. Žinau, kad ir kitiems kolegoms teatre ši forma nėra svetima – tai tarsi tobulėjimo laboratorija, suteikianti aktoriui savarankiškumo. Tikiu, kad „24 valandos iš moters gyvenimo“ bus pirmas, bet ne tikrai ne paskutinis bandymas.“
Prie aktorių komandos mielai sutiko prisidėti dizainerė Ramunė Piekautaitė, kurianti kostiumus, ir grafikos dizainerė Laura Tulaitė.
„24 valandos iš moters gyvenimo“ – tai trys meilės – tikros, stiprios, fatališkos – besiilginčių moterų istorijos. Jautri, valiūkiška, naivi Irenė, paslaptingoji, elegantiškoji Misis K. ir niekieno nemylėta keistoji Leporelė. S.Zweigas garsėja kaip nuostabus biografijų rašytojas, sugebantis pastebėti žmogų ir niuansuotai perteikti jo portretą skaitytojui. Kas supras tą moterį, kas suvaldys? Dar vienas vyro bandymas įminti moteriškumo paslaptį.
Novelėse svarbus vaidmuo tenka likimui: jis įsiveržia į mūsų taisyklėmis suvaržytą pasaulį ir belieka tik galvoti, kodėl pasielgei vienaip ar kitaip. Tai istorijos apie auką. Ne veltui S.Zweigas sakė: „Visų pirma moters meilė pasižymi dideliu noru aukotis.“ Kartais tai – grožis, o kartais - pražūtis. Apie tai, kaip reikia greitai susivokti ir atlaidžiau žiūrėti į save ir aplinkinį pasaulį. Jeigu likimas ką nors atneša į gyvenimą – brangink. Atmesk viską, kas buvo neigiamo, o visa kita nešk per gyvenimą ir Dievui dėkok, kad tai buvo.
