Sveikindama K.Donelaičio paveldo įtraukimą ir UNESCO organizacijos pripažinimą, Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė
pabrėžė, jog šiandien K.Donelaičio sukaktis yra svarbi visam pasauliui.
„Apie K.Donelaitį žinos visas pasaulis, man, kaip lietuvei, yra labai smagu. Neseniai buvo kalbama apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir dabar kitoks, bet irgi iškilus Lietuvos kūrėjas - K.Donelaitis. Iš tiesų turbūt galima tik pasidžiaugti, kad turėjome tokius iškilius žmones, kūrėjus, asmenybes ir po daugelio metų, šimtmečių mes vėl juos atrandame, vėl juos prisimename. Kalbėdami apie kultūrinį paveldą, galime tik apgailestauti, kad skiriame jam per mažai dėmesio. Paskęstame diskusijų lavinoje ir kultūrą pamirštame“, - teigė I.Degutienė.
Pasak Nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės, tai yra solidžiausias ir svarbiausias K.Donelaičio palikimo pripažinimas. Kas dveji metai sudaromame sąraše kandidatūras gali teikti visos organizacijos narės. 2014-2015 metais į šį sąrašą įrašyta per 100 svarbių datų.
„Asmenybių indėlis universaliai nėra pripažįstamas, kol jos nėra viešai paskelbiamos. Jų tarptautinis paskelbimas paskatina
naujai pažvelgti į jų palikimą, paveldą, dokumentus ir atmintį. Kartu tai skatina nacionalines valstybes steigti programas jų
tyrinėjimams, viešinimui“, - teigė M.Drėmaitė.
UNESCO organizacija prie svarbių sukakčių įamžinimo prisideda skirdama savo parodų salę Paryžiuje, kur rengiamos savaitės trukmės parodos, susijusios su svarbia sukaktimi. Gruodžio mėnesį čia atvyksta fotografijų paroda „Su Meile“, skirta Meilės Lukšienės gimimo 100-osioms metinėms, taip pat įrašytoms į šį sąrašą.
K.Donelaičio sukakties proga 2014 m. sausio mėnesį UNESCO būstinėje Paryžiuje numatytas Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir choro „Jauna muzika“ koncertas, kuriame bus atliekama Broniaus Kutavičiaus oratorija „Metai“.
Pasak Literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus Mindaugo Kvietkausko, UNESCO pripažinimas įrodo, jog pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys yra pasaulinės reikšmės.
K.Donelaičio rankraščiai šiemet įrašyti ir UNESCO vykdomos programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Į jį pateko
Literatūros ir tautosakos institute saugomi įvairūs K.Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys, paties K.Donelaičio
iš vokiečių kalbos verstas Prūsijos karaliaus įsakymas apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą.
„Šis „Metų“ rankraštis yra unikalus, jo istoriją būtų galima pasakoti ilgai. Yra išlikusios dvi dalys, kitos dvi originalios dalys yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais. Liudvikas Rėza, leisdamas „Metus“, likusių dviejų kūrinio dalių jau neturėjo. Tai, kas yra išlikę institute, buvo 1945 m. rugsėjo mėnesį atrasta Karaliaučiaus krašte per specialią lietuvių ekspediciją, kuriai vadovavo Povilas Pakarklis. Rankraščius jis rado pilyje, aplink kurią dar gulėjo žuvusių vokiečių kūnai ir granatos“, - pasakojo M.Kvietkauskas.
Literatūros ir tautosakos institutas jubiliejaus proga leidžia daugelį specialių lietuvių literatūros pradininko leidimų:
pasirodys nauji akademiniai autoriaus raštų tomai, fotografuoti jo rankraščių, L.Rėzos knygos leidimai, taip pat audioknyga, kurioje „Metus“ įgarsino aktorius Rolandas Kazlas. Prie šio leidinio pridedamas ir mokymo vadovas, pristatantis, kaip reikia skaityti hegzametrą. Išleidžiama knyga „Visagalė tradicija“, pristatanti skirtingus kūrinio leidimus ir jų iliustracijas.
Planuojami ir nacionaliniai „Metų“ skaitymai Vilniaus knygų mugėje.
Instituto mokslininkai siekia iš naujo ištirti Lietuvos ir užsienio archyvus ieškodami dar nežinomų ar neatrastų K.Donelaičio rankraščių. Neseniai vyko ekspedicijos į Berlyno ir Leipcigo universitetus, per kurias pavyko atrasti nežinomos K.Donelaičio biografinės medžiagos, jo rašytų laiškų, tekstų, dokumentų, susijusių su kunigo šeima. Papildomos grožinės kūrybos
daugiau nepavyko atrasti, tačiau, pasak M.Kvietkausko, pėdsakai rodo, kad šių archyvinių dokumentų galėtų būti, tad tyrimai
bus tęsiami toliau.
Pasak jo, atsižvelgiant į Karaliaučiaus archyvų istoriją, rankraščių reikėtų ieškoti Rusijoje arba Lenkijoje.
1977 m. organizacija UNESCO įtraukė „Metus“ į pasaulio literatūros šedevrų sąrašą.
Dovaidas Pabiržis
