Aktorius R.Lukšas pabrėžtinai prašo jį vadinti aktoriumi–skaitovu. Šis žanras Lietuvoje nėra populiarus ir skaitymo meną įvaldžiusių artistų vis mažėja, tačiau R.Lukšas jį tobuliną jau daugiau nei dvidešimt metų. Per tą laiką apvažiuota šimtai mokyklų, aplankyta daugybė Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenių, sukurtos dešimtys programų pagal Ernesto Hemingway, Victoro Hugo, Michailo Bulgakovo, Balio Sruogos ir kitų autorių tekstus.
R.Lukšas aktorinio meistriškumo studijas baigė pas garsiąją teatro pedagogę Ireną Vaišytę. Tuo metu jo kurse mokėsi Andrius Kaniava, Sigutis Jačėnas, Aidas Giniotis ir kiti aktoriai, būsimieji Keistuolių teatro įkūrėjai. Aktorius prisipažįsta, kad, skirtingai negu jo kolegos, muzikalumu niekada nepasižymėjo, tačiau skaityti balsu visada mėgo. Prie meilės raiškiam žodžiui prisidėjo ir šviesaus atminimo scenos kalbos dėstytoja Stefanija Nosevičiūtė, iš kurios buvo gautos svarbiausios meninio skaitymo pamokos.
„Man labai brangu tai, ką darau, – sako retorikos meną įvaldęs aktorius. – Noriu įrodyti jaunimui, kad vienas žmogus, stovintis scenoje, taip pat yra karys. Jei labai nori, gali vienas valandai prikaustyti publiką. Žinoma, ar man sekasi tai daryti, turi nuspręsti žiūrovai.“
Aktoriaus R.Lukšo kalbos įtaigumas, mokėjimas bendrauti, skaitomų kūrinių grožis žavi tiek jaunimą, tiek suaugusius. Vis dėlto skaitovo nuomone, vaikai yra sunkiausia auditorijai. Pasak jo, jeigu nori patikrinti savo darbą, privalai parodyti jį vaikams.
„Vaikai niekada nemeluoja“, – tvirtina R.Lukšas ir priduria, kad sunkiausia sudominti ir įtikinti 12–14 metų paauglius.
Lietuvos teatro sąjungoje aktorius pasirodys pirmąkart. Renginio organizatoriai patys paskatino jį skaityti būtent „Mažąjį princą“ – filosofinę pasaką, kurios universalus pasaulis jau daug metų žavi įvairaus amžiaus skaitytojus.
„Mažasis princas paliečia visų širdis“, – sako pirmadienio vakarui besiruošiantis aktorius ir priduria, kad sunkiausia užduotis kaip visada lieka ta pati: užmegzti ryšį su klausytojais, nesvarbu, kokio jie būtų amžiaus.
