„Jeigu drąsiai galime pasakyti, kad valstybė prasideda nuo kultūros, tai mūsų valstybės kultūra arba jos pagrindas yra etninė
kultūra“, - sakė ministras, dėkodamas architektams už ypač svarbų darbą ir daktaro J.Basanavičiaus idėjų tęstinumą.
Premjero vardu premiją įteikęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas pabrėžė, jog savo darbais
mokslininkai daug prisidėjo prie to, kad šio krašto kultūros rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama
tradicija būtų autentiška.
Pagal nuostatus J.Basanavičiaus premija yra skiriama už pastarųjų 5 metų darbus. Bet, kaip pabrėžė renginio vedėja
kultūrologė Irena Seliukaitė, turbūt dar nebuvo tokio kandidato, kurio visas gyvenimas nebūtų skirtas tai veiklai, už kurią yra
skiriama premija.
„Tie penkeri metai yra tik viena veiklos atkarpa iš nuostabios viso gyvenimo veiklos“, - kalbėjo kultūrologė.
M.Purvinio veiklą galima skaičiuoti nuo 1972 metų, kai Lietuvoje prasidėjo medinės architektūros tyrinėjimai, buvo atkreiptas dėmesys į šį Lietuvos paveldo dalį. Pirmosios ekspedicijos vyko Rytų Aukštaitijoje, vėliau M.Purvinis ir M.Purvinienė persikėlė į Mažąją Lietuvą.
„Šie žmonės ėjo į tą kraštą tuomet, kai ten juos apšaukdavo fašistais, kai apliedavo jų fotojuosteles, grasino fiziškai
susidoroti. Jie vykdė šią veiklą tais laikais, kai niekas jos netoleravo“, - pabrėžė I.Seliukaitė.
M. ir M.Purviniai aprašinėjo ir išmatavo 66 Mažosios Lietuvos kapines, didžioji dalis kurių yra apleistos, išplėštos ir
nusiaubtos.
1991 m. į Bitėnų-Rambyno kapinaites jų pastangomis grįžo Vydūno, kitų žymių šio krašto žmonių palaikai, nuo to laiko
pradėtas kurti Mažosios Lietuvos panteonas. Šeima projektavo ir globoja šias kapinaites.
„Ta veikla, kurią atliko šie žmonės, tai ne tik paveldo
fiksavimas, bet ir paveldo gaivinimas, pamažu sugrąžinti užmirštas
tradicijas“, - sakė I. Seliukaitė.
Architektai nusipelnė ir leidžiant Mažosios Lietuvos enciklopediją, kurios penktasis, paskutinis tomas yra šiuo metu
rengiamas - M. Purvinis leidiniui parašė 1600, M. Purvinienė - per tris šimtus autorinių straipsnių.
Atsiimdamas premiją architektas M. Purvinis pabrėžė, jog, palyginti su Mažosios Lietuvos nelaime, kiti mūsų kraštai atrodytų
puikiai gyvuojantys, žydintys ir klestintys. Pasak jo, ši premija turėtų padrąsinti žmones siekti savo gyvenimo tikslų.
„Taip jau gyvenimas susiklostė, kad nors nebuvau joks politinis disidentas ar aktyvus veikėjas, bet vis atsidurdavau tokiuose
situacijose, kai, atrodo, likdavau vienas prieš visą pasaulį. Kažkodėl užsispirdavau ir eidavau savo keliu. Po daugybės
metų tai atrodo ne visai veltui. Manyčiau, kad jeigu mes po truputį išsilaisvintume nuo to įpročio, kaip prieš pusę amžiaus visus mus išmokė, eiti kaip avių bandai, nemąstant - jeigu kiekvienas savo srityje ieškotų galimybės padaryti ką nors įdomiau, įvairiau, kitaip, galbūt ir Lietuva greičiau suklestėtų“, - padėkos kalboje sakė M.Purvinis.
Architektus premijai pristatė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.
2010 m. išleista tyrėjų parengta monografija „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga“. 2011 m. pasirodė M.Purvinio knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, parengta Mažosios Lietuvos enciklopedija.
Šiuo metu tyrėjai rengia antrąsias „Mažosios Lietuvos kapinių ir antkapinių paminklų“ bei ciklo „Lietuvos kaimų istorinė raida“
knygas.
Valstybinė J. Basanavičiaus premija įsteigta 1992 metais. Ji skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir
užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu,
taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.
J. Basanavičiaus premija šiemet yra 65 tūkst. litų.
