Detektyvą primenantis knygos siužetas skaitytoją supažindina su rašytoju Donaldu, kurio kūrinį paniekino nežinomas piktadarys. Patiriantis kūrybinę krizę, akinamas nepatenkintų ambicijų ir bergždžių vilčių, knygos herojus dėl šio „nusikaltimo“ linkęs įtarti kiekvieną daugiau ar mažiau pažįstamą asmenį. Įtariamųjų paieškos virsta tikra detektyvine intriga, o pats seklys, nuolat dvejojantis, nuklystantis nuo savojo tikslo ir įsipainiojantis į komiškas situacijas, ne tik prikausto skaitytojo dėmesį, bet ir skatina mąstyti apie kūrėjo ir kūrybos santykį.
Prozininkė Renata Šerelytė šią knygą „sukrimto“ per pusdienį. Jos teigimu, mėgėjiškos satyros ir humoro šalyje apstu, tačiau V.Žilinskaitės kūryba išsiskiria aukščiausiu profesionalumo lygiu.
„Labai sudomino siužeto užuomazga ir vėlesnė jo raida. Asmeninio keršto kamuojamas rašytojas – puiki, šiuolaikinė tema, tinkanti ne tik satyriniam romanui, bet ir trileriui. Romanas pasižymi puikiais psichologiniais rašytojo ir jo lankomų „įtariamųjų“ portretais bei žodžio drausme, kuri, ko gero, ir yra V.Žilinskaitės vizitinė kortelė. Jos kūryboje, regis, nėra nereikalingų žodžių. Tai – aukščiausio profesionalumo paliudijimas“, – apie knygą sakė rašytoja R.Šerelytė.
V.Žilinskaitę ji vadina bene vienintele savo laikotarpio satyrike, kurios knygose nėra mėgavimosi lėkštais juokeliais ir „serijinės juokų gamybos“, paprastai būdingos mažiau talentingiems autoriams. R.Šerelytės įsitikinimu, gyvoji klasikė yra unikali tiek sovietmečio literatūros, tiek apskritai lietuvių humoristikos kūrėja, kaip ir vėliau į literatūrą atėjęs Juozas Erlickas.
Pažintį su skaitytojais V.Žilinskaitė pradėjo prieš daugiau nei 60 metų. Nuo tada ją vertino tiek vaikai (už tokias knygas kaip „Robotas ir peteliškė“, „Kelionė į Tandadriką“ ar „Nebijokė“), tiek suaugusieji. Jos kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, prancūzų, čekų, slovakų ir kitas kalbas. Rašytoja įvertinta LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, vaikų literatūros premijomis bei kitais svarbiais apdovanojimais.
