Autoriaus skulptūrose dažniausiai matomas vienišas, apatiškas, standartizuotas pilkos minios vienetas – žmogus su baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Menininkas ironiškai žaidžia jo likimu perkeldamas žmogystą į keblias situacijas: vaizduoja figūrą be galvos arba patupdytą ant medžio kamieno bei šluotos koto, palieka styrančias medžio šakas vietoj figūros rankų ar galvos. Ir šis žmogus tampa visuomenės veidrodžiu, jis atstovauja kiekvieno tariamajam “aš”, kuris gali iš tikrųjų egzistuoti arba būti tik iliuzija.
Medis ir šakos žymi visa, kas yra šalia. Tai - žmonės, visuomenė, gamta, religija. Jie tampa individo pratęsimu, todėl ir skulptūrose figūros išauga iš medinio postamento, o rankas pakeičia šakos. Per medį žmogaus tęsiniai nueina į žemę – visa ko esmę ir pradžią.
E.Racevičius gimė 1974 m. Klaipėdoje, kur baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją. Metus jis dirbo ir gyveno pas Vilių Orvydą, (Gargždelės kaime prie Salantų) ir ši patirtis davė pradžią pažinčiai su medžiu. Tais metais jis sukūrė pirmąsias savo skulptūras. Po to mokėsi Telšių kunigų seminarijoje, studijavo teologiją Vilniaus pedagoginiame universitete, kol 1997 m. vėl grįžo prie medžio skulptūros ir pradėjo intensyvų kūrybinį kelią.
Nuo 2002 m. E.Racevičius persikėlė į Greifsvaldą (Vokietija), kur gyvena ir kuria iki šiol. Nuo 2001 m. surengė dešimt personalinių parodų, dalyvauja grupinėse parodose bei simpoziumuose Vokietijoje.
Paroda "Medžio skulptūra" veiks iki gruodžio 8 d. (AV17) galerijoje (Aušros Vartų g. 17, Vilnius).
