Salė žadina sentimentus
Vienam vakarui atgaivinti Sporto rūmai priviliojo žmonių, jaučiančių sentimentų šiam pastatui ir jame kadaise tvyrojusiai dvasiai.
"Man visiškai neįdomūs D.Ibelhauptaitės opusai. Man įdomūs Sporto rūmai, kuriuose mano tėvas kadaise rengė koncertus", - sakė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, kurios tėvas Rimvydas Žigaitis kadaise buvo Filharmonijos vadovas.
Anuomet Filharmonija buvo bene vienintelė koncertų rengėja - ne tik rimtosios, bet ir pramoginės muzikos. Sporto rūmuose sausakimša salė žiūrėdavo pasirodymus nuo saldaus japonų šou "Merginos iš Takaradzukio" iki tuomet galėto gyvai išgirsti kiečiausio roko - lenkų "Czerwone gitary".
"Labai norėčiau dar kartą pagroti Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose", - prisipažino ir Algirdas Kaušpėdas, su atsikūrusia "Antimi" tapę bene paskutine grupe, koncertavusia čia 2003-iaisiais.
Projekto "VCO Rock" viena varomųjų jėgų gitaristas Tomas Varnagiris, irgi šioje erdvėje koncertavęs prieš dešimtmetį, tikino: Sporto rūmų akustika bene tinkamiausia roko muzikai iš visų Vilniaus vietų.
"Be to, įžengę į vidų iš tikro pajutome tą senąją Roko maršų, įvairių užsienio atlikėjų koncertų dvasią. Ji čia tebesklando", - tikino
T.Varnagiris, kuris su kolegomis "VCO Rock" programą repetavo rūsyje, kaip ir dera tikriems rokeriams.
O kur dar Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, Lietuvos kultūros forumo sambūrių prisiminimai?
"Nėra Vilniuje kitos salės su tokia emocine atmintimi", - įsitikinusi D.Ibelhauptaitė, projektui pasirinkusi netikėtą erdvę.
Sugriovė draudimų sieną
Į Sporto rūmus vėl patekusi publika išvydo tas pačias erdvias fojė, žalias, bet jau gerokai nutriušusias kėdes salėje.
Bet pastatas jau nešildomas, išmontuotas gaisrinis vandentiekis, neveikia aktyviosios gaisrinės sistemos ir gaisrinės automatikos
įrenginiai, todėl prieš renginį ir kilo nemažai erzelio, ar karštas rokas nesukels čia gaisro.
Tačiau daug kalbų ir komentarų sulaukę ketinimai atverti jau dešimtmetį vilniečiams neprieinamą Lietuvos roko lopšį neišgąsdino operos maištininkų - "Vilnius City Opera" kolektyvas įgyvendino saugumo reikalavimus, atvarė prie Sporto rūmų gaisrines ir greitosios pagalbos mašinas, pastatė biotualetų ir vienam koncertui atgaivino legendinius rūmus.
"Pabandykite mums pastatyti sieną ir mes su džiaugsmu pabandysime ją sugriauti", - kalbėjo režisierė D.Ibelhauptaitė.
Taikinys - nauji klausytojai
Pagrindinis VCO kolektyvo tikslas - pakeisti požiūrį į operos žanrą. "VCO Rock" - tarsi edukacinis projektas, kuriuo siekiama kuo daugiau žmonių supažindinti su operos muzika, kuri suskamba visai kitaip, o paskui žmones pritraukia į operos spektaklius.
Operą jau pamėgusiems klausytojams toks projektas gal ir intriguojantis patyrimas, kaip ir patiems solistams - jie jautėsi atsipalaidavę, galėjo improvizuoti balsu, bent trumpam pasimėgavo operos žanro rėmų laužymu.
Ar atves "VCO Rock" į operos spektaklius naujų klausytojų, ypač jaunų? Pagyvensime - pamatysime.
O kol kas D.Ibelhauptaitė su savo komanda kuria šou: artistai prie scenos atvyko motociklais - Sporto rūmuose vietos pakanka, ant scenoje įkurdintų dekoracijų iš "bohemiečių" operos "Oneginas" dailininkas Rimas Sakalauskas kūrė įspūdingas vaizdo projekcijas - kiekvienai arijai vis kitokią, juodai vilkintys muzikantai šou pradėjo Sporto rūmų sienas drebinančia ir salėje pastatytų šildytuvų burzgimą užgožiančia rokine "Karmen" uvertiūra.
Programoje - iki skausmo pažįstamos arijos: nuo Nemorino "Una furtiva lagrima" iki Normos "Casta diva". Tarp jų pasirodė ir Kavaradosis, ir Mefistas, ir Don Žuanas, ir Karmen, ir Eskamiljas... Ir viskas garsiai, su šaižiu metalo prieskoniu, gitarų rifais. Neverta ieškoti skirtumų tarp Wolfgango Amadeus Mozarto, Friedricho Handelio, Giuseppe Verdi ar Modesto Musorgskio. Nėra reikalo stengtis išgirsti kokių nors niuansų dainininkų balse - jie tik rėkia išsijuosę. "Įdomu, kaip kitą savaitę dainuos operos spektakliuose", - kirba mintis, bet gal čia tik atrodo, kad jie plėšosi, - juk rankose galingi mikrofonai. Tačiau net jie kartais nepadeda perrėkti akompanuojančios roko grupės.
Visas koncertas kažkuo primena Lietuvoje ne kartą koncertavusią grupę "Gregorian" - tik ji visą roko ir popmuzikos įvairovę užtempia ant grigališkojo choralo kurpalio, o čia operos įvairovė užtempta ant roko standartų.
Kai kurie vyresnio amžiaus klausytojai pradėjo tyliai slinkti lauk koncertui įpusėjus. Tačiau jauniesiems klausytojams patiko, jie cypė ir trypė. Ir puiku - to ir buvo siekta. Kaip senoje reklamoje: "Jaunoji karta renkasi "Pepsi". Bet praeis koks dešimtmetis ir užsimanys ko nors rafinuotesnio. Juolab D.Ibelhauptaitė užtikrino: "Mes atėjome ilgam, mes čia esame tam, kad provokuotume dialogą, audrintume emocijas, pateiktume klausimus ir duotume žmonėms alternatyvą."
Komandą papildo nauji veidai ir vardai
Projekte "VCO Rock" dainavo Asmik Grigorian, Aušrinė Stundytė, Joana Gedmintaitė, Laimonas Pautienius, Kostas Smoriginas, Tadas Girininkas, Vaidas Vyšniauskas (Kristianas Benediktas), Viktoras Gerasimovas, Tomas Pavilionis.
Atlikėjus aprengė jaunas dizaineris Dainius Bendikas, šiuo metu gyvenantis Islandijoje. Savo kurtą mados kolekciją "Mėnulio vienuolis" jis išbandė naujoje aplinkoje, jungiančioje muziką bei vaizduojamuosius menus.
Dainininkams akompanavo Tomas Varnagiris, Paulius Zdanavičius, Tomas Maslauskas, Martynas Lukoševičius ir Audrius Piragis, skambėjo ir rokenrolo, ir sunkiojo metalo, ir pankroko stiliaus kompozicijos.
Projekto režisierius - Gediminas Šeduikis, šviesų dailininkas - Eugenijus Sabaliauskas, garso režisierius - Ričardas Baltuonis.
