Pasižymi dideliu darbštumu
M.Heymannas 2009-aisiais – būdamas vos 22 metų – pelnė aukščiausią Paryžiaus operos Baleto trupės žvaigždės („etoile”) statusą. Tai buvo logiškas šio išraiškingo šokėjo karjeros, prasidėjusios iškart baigus Paryžiaus operos Baleto mokyklą, etapas.
J.Dronina – lietuviškos baleto mokyklos auklėtinė.
Ne vienas šioje „Žizel” šokusių solistų – Andrius Žužžalkinas (Ilarijonas), Nailia Adigamova ir Romas Ceizaris – yra buvę Europoje išgarsėjusios balerinos bendramoksliai ar partneriai.
Mokydamasi Vilniuje J.Dronina sulaukė palaikymo iš specialybės dėstytojų Irenos Kalvaitytės-Požėrienės, Jolantos Vymerytės-Grincevičienės. Artistinė jos krikštamotė Anželika Cholina 1999-aisiais patikėjo jai pirmąjį vaidmenį spektaklyje „Pamišusių merginų šokiai”.
Šiandien anuometinio spektaklio juodas gulbiukas – tarptautinių konkursų laureatė, kviestinė karališkųjų Danijos, Švedijos baleto trupių, Nacionalinio Norvegijos baleto, teatro „Arena di Verona” balerina ir vienos įdomiausių Europoje Nyderlandų baleto trupės pagrindinė solistė. Visa tai – ne tik talento, bet ir fanatiško darbštumo, užsispyrimo rezultatas.
Gyvuoja nuo 1985-ųjų
LNOBT teatro scenoje J.Droninos Žizel atsirado baigiantis 2008 metams – tada šį vieną seniausių baleto istorijoje vaidmenų ji šoko su Aurimu Paulausku, kuris šį sezoną kartu su žmona ir partnere Miki Hamanaka nusprendė baigti šokėjo karjerą.
„Žizel” libretą parašė prancūzų rašytojas ir poetas Theophile’is Gautier. Tai istorija apie naivią kaimietę, patikėjusią lengvabūdžio aristokrato Alberto meilės pažadais.
Apgaulei išaiškėjus, mergina išprotėja ir miršta, o antrajame veiksme tapusi viena iš negailestingų vėlių, mirtinai nušokdinančių praeivius, nuo tokio likimo išgelbėja jos kapo aplankyti atėjusį Albertą.
Pirmajame veiksme ekspresyvios, beveik natūralistinės Žizel išprotėjimo scenos detalės pablukusiame lietuviškame spektaklyje atrodė neįprastai ryškiai – šis spektaklis gyvuoja nuo 1985 metų ir, ko gero, yra seniausias ne tik baleto, bet ir viso Lietuvos teatro repertuare.
Judesiai tirpo muzikoje
Labiausiai nustebino antrasis veiksmas – romantišką nuotaiką čia darniai kūrė ir muzika, ir scenovaizdis, ir apšvietimas, o LNOBT baleto trupę mobilizavo aistringa ir profesionali svečių vaidyba.
J.Droninos įvaizdis apgalvotas iki smulkmenų – grimas, kostiumas, jo detalės (Žizel vėlė iš kapo pasirodo su šydu, kurį nuplėšia vėlių valdovė Mirta) – kartu su vaidybos niuansais ir nepriekaištinga šokio technika sukūrė besvorės, tai ryškėjančios, tai nykstančios vėlės paveikslą.
Jos šokis buvo regimas, bet negirdimas, nes kietanosiai baleto bateliai – puantai – nekėlė jokio garso.
Muzikoje ištirpstančių judesių įtaigos buvo kupini antrojo veiksmo duetai, sukūrę šiurpulingą plevenančios vėlės įspūdį – M.Heymannas puikiai asistavo J.Droninai ją prilaikydamas ar kilstelėdamas virš žemės.
Žvaigždės statusą svečias pateisino plastiškais judesiais, organiška, jausminga vaidyba, o viena šio veiksmo kulminacijų tapo fantastiškas, atrodytų, beveik antgamtiškas vis aukštėjančių šuolių pliūpsnis.
Romantiškų detalių nestigo ir spektaklio finale, kai brėkštančio ryto šviesoje Žizel vėlė tirpte ištirpo beviltiškai ją sulaikyti mėginančio Alberto glėbyje.
