Kauniečiams puikiai žinoma tiek A.Andziulytės, tiek A.Andziulio tapyba.
Kadangi menininkai kuria labai skirtingais stiliais, neretai parodų lankytojai nė nesusimąsto, kad dailininkai yra brolis ir sesuo.
Galerijoje „Aukso pjūvis“ pirmą kartą pristatoma bendra abiejų menininkų naujausių ir geriausių darbų paroda.
Pasuko skirtingais keliais
Menotyrininkė Kristina Budrytė-Genevičė teigė, kad tiek Aušros, tiek Antano kelias į tapybą buvo nuoseklus.
Abu mokėsi Kauno J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje. Vėliau studijavo Valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) Tapybos katedroje.
„Tačiau panašus dailės paslapčių studijavimo kelias suformavo visai skirtingus tapybos stilius, nuomones ir pozicijas. Tai ir galima pamatyti parodoje“, – sakė menotyrininkė.
Įkvėpė senas grindinys
A.Andziulytė eksponuoja 2013 metų vasarą sukurtą darbų ciklą „Pažaislio šviesa“. Menininkė plenero metu visą savaitę gyveno vienuolyne.
Tapytojai įstrigo atgailautojų kambario grindinio istorija ir jo ornamentų keitimasis kintant šviesai.
„Man įstrigo ant grindų susisluoksniavę laiko klodai – Napoleono armijos kareivių išmušti grindų fragmentai ar visai kitaip nušvintantys ornamentai, kai kambaryje nieko nėra“, – pasakojo menininkė.
Spalvomis kuria įtampą
A.Andziulio tapyba suskirstyta jo paties įvardintais etapais. Pristatoma 1984 – 1989 metais kurta realizmo plastika, 1993 – 1997 metais dailininką valdęs ekspresyvusis abstrakcionizmas. Nuo 2009 metų iki dabar jis kuria geometrinį abstrakcionizmą.
„Pastaruoju metu A.Andziuliui abstrakcijoje svarbiausia spalvos spinduliavimas ir įtampa tarp skirtingų spalvų, jų sugretinimo galimybės“, – sakė menotyrininkė.
Iš pradžių tapytojas daro mažus eskizus, piešinius ir, jeigu jų rezultatas būna priimtinas ir artimas pradinei minčiai, dažais ant medžio kuria didesnį kvadratinį paveikslą.
Kvadratas autoriui yra įtaigiausia forma, kuria jis išreiškia asmeninę patirtį.
