Pjesę sėkmė lydėjo ilgus metus, ji buvo statoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lapkričio 8 ir 9 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre numatoma nauja „Atžalyno” interpretacija, režisuota J.Vaitkaus.
Vaidins 39 įvairių kartų aktoriai, kurių dauguma – J.Vaitkaus mokiniai. Tarp jų – Arūnas Sakalauskas, Povilas Budrys, Dalia Michelevičiūtė, Saulius Balandis.
Išvysime ir aktorių atžalyną. Pagrindiniu Petro vaidmeniu debiutuos 22 metų Petras Kuneika, Muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis, dabartinis J.Vaitkaus mokinys.
– Tik pradėjęs skaityti „Atžalyną”, Petro žodžius tardavau su dvigubu entuziazmu, – prisipažino P.Kuneika. – Iškart pajutau tam tikrą atsakomybę atstovauti „petriškosioms” vertybėms – juk gaudami vardą gauname ir užšifruotą vertybinį, ateities gyvenimo kodą. Be to, Petras pjesėje toks tyras ir švarus, lyg ne iš šio pasaulio. Ir, svarbiausia, jis dėl to nė trupučio nesijaudina. Tai turbūt artima daugeliui žmonių, man taip pat.
– Kaip atrodo, ar pasikeitė jaunimas, palyginti su tuo, apie kurį rašė K.Binkis?
– Manau, kad jaunimo vertybės, siekiai, jausmai nepasikeitė ir dar labai ilgai nepasikeis. Noras būti pastebėtam, beatodairiškas meilės, teisybės troškimas, baimė dėl ateities, dėl įsitvirtinimo visuomenėje, savojo „aš” paieškos – tai pagrindinis variklis jauno žmogaus gyvenime.
Aišku, šiandien tai kažkiek pakitę. Tada meilė buvo subtilesnė ir kelias iki jos ilgesnis, slaptais rašteliais grįstas.
Baimė visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, tačiau tuomet ji nebuvo tokia pikta lemianti. Jaunimas dažnai rasdavo užuovėją šeimoje arba tarp draugų.
Dabar neretai mes liekame vienui vieni, išblaškyti, ir baimė pasidaro ypač lemtinga.
Kad ir kaip būtų, tikiu, kad jėga, kuri K.Binkio laikais jaunimą skatino veržtis pirmyn, kaitina mus ir dabar. Keičiasi tik išraiškos priemonės.
– Kokios įgijote patirties repetuodamas tarp vyresnių Nacionalinio dramos teatro aktorių?
– Tai, kad turiu galimybę dirbti kartu su aktoriais – mano idealais, yra neįkainojama dovana. Vaizdas, kai jų vaidinami personažai nuo pjesės skaitymų stadijos evoliucionuoja iki susiformavusių individų, – geriausia mokykla. Nieko geriau nė nesugalvosi!
Vien turėdamas galimybę pasitrinti kur nors užkulisiuose būčiau buvęs labai laimingas, o dabar kiekviena repeticija – šventė.
J.Vaitkaus režisuotas „Atžalynas” LNDT didžiojoje salėje bus rodomas lapkričio 8 ir 9 d. 18 val. 30 min.
