Užsienyje studijuojančių jaunų muzikų sugrįžimai jau tapo įprastu reiškiniu. O toliau nuo tėvynės besimokantys ar ką tik mokslus baigę dailininkai, fotografai, dizaineriai ir kiti vizualiojo meno kūrėjai tiktai blyksteli tolumoje lyg egzotiški meteoritai. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tokia keista situacija paakino kūrybinių industrijų magistrantūrą Londono universiteto Goldsmithso koledže baigusią B.Grigaliūnaitę pasidomėti, kiek šiuolaikinio vizualiojo meno kūrėjų gyvena ir kuria Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose.
Jos kuruotą dvylikos jaunų lietuvių menininkų iš Jungtinės Karalystės kūrybos parodą „Point of View” („Požiūris”) dabar galima pamatyti naujoje „Oslo namų” meno galerijoje, kuri įsikūrė Vilniaus stoties rajone.
26 metų kuratorė B.Grigaliūnaitė – Lietuvos nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno ir menininkės Laisvydės Šalčiūtės dukra. Tad jai šiuolaikinio meno pasaulis nėra nežinoma žemė.
– Kodėl jums parūpo pristatyti vien lietuvių kūrybą? Juk dauguma Jungtinėje Karalystėje dirbusių lietuvių kuratorių buvo įsitikinę, kad būtina praskiesti lietuvių autorių parodas kitų tautybių kūrėjų darbais”, – paklausiau B.Grigaliūnaitės.
– Londone gyvenu jau ketverius metus. Draugai stebėjosi, kodėl dauguma mano pažįstamų iš Lietuvos yra menininkai.
Jiems buvo labai keista: nejau visi lietuviai – menininkai? Ir ką gi jie kuria?
Londone lietuvių menininkų daug, bet beveik nėra jų kūrybą pristatančių parodų. Todėl ir pabandžiau surengti grynai lietuvišką parodą.
Kai į parodos atidarymą Londone susirinko minia žmonių, įsitikinau, kad tokių renginių poreikis didžiulis.
– Ar tiesa, kad Vakaruose kyla nauja susidomėjimo Rytų Europos menu banga?
– Tikrai taip. Londone yra ir labai solidžių galerijų, kurios pristato būtent Rytų Europos meną. Mat iš ten atvažiuoja daug stiprių menininkų.
Gal todėl nemažai žmonių, kurie niekuo nesusiję su lietuvių bendruomene, susidomėjo ir jaunų lietuvių menu.
Londono RGB galerija, kurioje rugpjūtį buvo parodyta dabar į Vilnių atkeliavusi paroda, yra pačiame centre. Ji įsikūrusi senoviniame popieriaus fabrike, prie upės, penkios minutės kelio iki galerijos „Tate Modern”.
Lietuvių darbus ir bendrą ekspoziciją pagyrė ir vienas Venecijos bienalės organizacinio komiteto narių.
Tiesa, ne visi žmonės suprato, koks yra šios parodos tikslas. Ar tai paroda, kuri nori papildyti naujovėmis šiuolaikinio Lietuvos meno padangę, ar tik išeivių renginys, skirtas susipažinti, apžiūrėti vieniems kitus.
– Tikrai turite ambicijų pagyvinti Lietuvos meno sceną?
– Žinoma. „Požiūris” – pirmasis didelis mano projektas, bet ambicijų ir planų jau yra daug. Todėl džiaugiuosi ne tik žmonių susidomėjimu, bet ir kritinėmis pastabomis. Londone šiuo metu dešimt lietuvių studijuoja menotyrą, taigi yra su kuo pasikalbėti ir apie meną.
– Kaip atsirinkote autorius parodai? Kvietėte tik tuos, kuriuos pati pažinojote?
– Ne, paroda prasidėjo nuo socialinio tyrimo: lietuvių menininkų paieškos Anglijoje. Man labai padėjo kultūros atašė Londone Rita Valiukonytė.
Šiuo metu kompiuteryje turiu maždaug 60 menininkų sąrašą, bet esu įsitikinusi, kad iš tiesų jų yra dar daugiau. Po parodos daugelis kūrėjų pradėjo ieškoti būdų susisiekti, pranešti apie save.
– Ar atsirinkdama darbus ieškojote lietuviškos specifikos, lietuviškų temų, Lietuvos fotografijos bei tapybos mokyklų atgarsių?
– Ne. Norėjau parodyti jaunų menininkų kūrybos įvairovę – nuo tekstilės ir fotografijos iki skulptūros.
Mene taip pat egzistuoja mados, tad dauguma lietuvių Jungtinėje Karalystėje užsiima mados fotografija ar dizainu.
Vis dėlto pavyko surasti vieną skulptūrą ir net vieną tapybos darbą, tačiau jie neturi sąsajų su lietuviška mokykla.
Jūsų klausimas man priminė vienos menininkės papasakotą istoriją apie tai, kaip ji stojo į meno specialybę Jungtinės Karalystės universitete.
Komisija iškart pasakė, kad iš darbų matyti, jog ji mokėsi Rytų Europoje. „Tu turi puikius akademinio piešimo įgūdžius, bet jei nori studijuoti čia, privalai suprasti, kad bandysime tave išmokyti taip nebepiešti”, – tiesiai rėžė būsimasis dėstytojas.
– Teko išmesti tą lobį, kurį ji atsinešė? Ar turėta omenyje tai, kad dažnai amatas užgožia sugebėjimą mąstyti ir surasti savo kelią?
– Atsimenu, kaip mano draugai pasakodavo, kad Vilniaus dailės akademijos dėstytojai moko studentus dirbti taip, kaip jiems patiems patinka piešti ar tapyti. Retas stengdavosi atskleisti jaunuolio unikalumą.
O atsidūrę Anglijoje žmonės išplečia savo akiratį, drąsiai naudoja pačias įvairiausias priemones, neprisiriša prie vienos technikos.
– Gal paroda Lietuvoje – postūmis jaunimui sugrįžti į tėvynę?
– Lietuvoje kažkodėl labai nerimaujama, kad jaunimas išvažiuoja pasižvalgyti po pasaulį. Tačiau iš tiesų visų Europos šalių jaunimas daug keliauja, gyvena tarp Berlyno, Londono, Amsterdamo ir Vilniaus. Tik kitur tai laikoma normaliu dalyku.
Lietuva daugybę metų buvo atskirta nuo pasaulio. Už jos sienų – tik išeiviai ir tremtiniai, dažniausiai palikę gimtinę ne savo noru. Matyt, todėl iki šiol juntama baimė ir nerimas, kad visi išsivažinės. Tačiau šiandien nėra jokių kliūčių sugrįžti.
Aš manau, kad svarbu išvažiuoti ir pamatyti daugiau pasaulio. Taip į Lietuvą atkeliauja įdomių idėjų ir naujų vėjų. Juk jei visi virsime savo sultyse, niekas ir niekada nepasikeis. Jei norime permainų, būtina pakeisti požiūrio tašką – tai šia paroda ir bandome padaryti.
Jauni kūrėjai nuolat keliauja
„Oslo namų” meno galerijoje Vilniuje surengtoje parodoje „Point of View” („Požiūris”) pristatomi 12 Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ir kuriančių jaunų lietuvių menininkų darbai.
Rugpjūčio mėnesį kuratorės B.Grigaliūnaitės ir Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje R.Valiukonytės sumanyta paroda veikė Londono RGB galerijoje.
„Požiūris” – tai tarsi baltas popieriaus lapas, kuriame sudėlioti jauniausios lietuvių menininkų kartos požiūrio taškai. Lyg galvosūkyje „Sujunk taškus” šioje parodoje išryškėja iki šiol nematyti vaizdai. Jie atspindi jaunų kūrėjų pasaulėžiūrą ir savo vietos meno pasaulyje paieškas.
Po vienu stogu suburti menininkai, kurių kūrybą veikia nuolatinės kelionės, gyvenimas tarp skirtingų šalių ir kultūrų: P.Herbstas, E.Jauncems, S.Kaunaitė, U.Odišarija, J.Pakalkaitė, P.Paperis, D.Puzinaitė, I.Selenis, A.Svilys, I.Šerpytytė, J.Valaitytė, A.Vasilenko.
