Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui bei Lenkijos karaliui Jogailai ir karalienei Jadvygai iškilo išskirtinėje vietoje - šalia Budos miesto gynybinės sienos ir istorinių Vienos vartų. Netoli - Karalių rūmai, garsusis Žvejų bastionas, apačioje teka Dunojus, o kitapus jo - Parlamento rūmai.
Mintis istoriniu akcentu įamžinti Lietuvos ir Vengrijos draugystę kilo buvusiam mūsų krašto ambasadoriui toje šalyje, istorikui Renatui Juškai. Jis aptiko vietą, kur skulptūrinis akcentas tiktų labiausiai, išrūpino Budapešto merijos sutikimą čia jį statyti.
Apie trečdalį lėšų paminklui skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, paramą suteikė Vengrijos Maltos ordinas, tačiau pagrindinis
rėmėjas - Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas.
Per ceremoniją L.Linkevičius sakė, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą. Ministras taip pat pabrėžė, kad XIV amžiuje įvykusi Jogailos ir Jadvygos santuoka sujungė Lietuvą su krikščioniškąja Europa ir sustiprino ryšius tarp Vidurio Europos šalių.
Budapešto pilies papėdėje esančiame Europos parke D.Matulaitės sukurtą paminklą pašventino Vengrijos primas, Estergomo-Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas ir Vilniaus arkivyskupas augziliaras, vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Europos Sąjungos užuomazga
1386 metais Krokuvoje įvyko vedybos, turėjusios išskirtą reikšmę visai Vidurio Europai. Jadvyga, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I duktė, ištekėjo už Lietuvos valdovo Jogailos. Ši santuoka karūnavo Jogailą Lenkijos karaliumi ir lėmė, kad paskutinė
pagoniška valstybė Europoje - Lietuva - priėmė katalikišką krikštą.
Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metais Budos senamiestyje atidengtas paminklas karališkajai Jadvygos ir Jogailos
porai įamžina istorinius ryšius tarp Vengrijos, Lietuvos ir Lenkijos ir primena Jogailaičių dinastijos svarbą Vidurio Europos tautoms ir
valstybėms.
"Dinastinių Vengrijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos valstybių saitai buvo dabartinės Europos Sąjungos užuomazga", - vieną sumanymo prasmių atskleidė paminklo autorė.
Primena istorijos punktyrą
Apie 15 tonų sveriantį kūrinį sudaro penki elementai: sėdinčių valdovų figūros, centrinė stela su valstybių herbais (Lietuvos, Vengrijos, Abiejų Tautų Respublikos), žemėlapiais, valdžios ženklais ir dvi stelos su Jogailos ir Jadvygos valdymo datomis.
Kūrinio kompoziciją skulptorė sumanė kaip istorijos punktyrą - stelas ir figūras skiria šviesos, erdvės tarpai.
"Taip yra todėl, kad nuo Jogailos ir Jadvygos vedybų 1386 metais mus pasiekia istorikų, kronikininkų fragmentai, nuotrupos ir
interpretacijos. Atstumą išlaikiau ir todėl, kad nuotaka buvo beveik tris kartus jaunesnė už jaunikį", - aiškino skulptorė D.Matulaitė.
Skulptūros dedikacinėje plokštėje įrašyta: "1386.II.18 Krokuvoje įvyko epochinės reikšmės vedybos. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu duktė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos valdovo Jogailos. Ši santuoka ir Vladislovo Jogailos karūnacija turėjo lemtingų padarinių Vidurio Europos istorijai. Katalikišką krikštą priėmė paskutinė pagoniška valstybė Europoje - Lietuva, prasidėjo keturis šimtmečius egzistavusi Lenkijos ir Lietuvos unija, sustiprėjo Vengrijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos politiniai ryšiai, kurie lėmė iš Lietuvos kilusios Jogailaičių dinastijos valdymą Vengrijoje ir Čekijoje XV-XVI a. sandūroje."
Pritaps prie gynybinės sienos
Skulptorė D.Matulaitė į pagalbą pasikvietė beveik visų savo kūrinių bendraautorius architektus Jūrą Balkevičių ir Rimantą Buivydą. Paminklas pastatytas šalia gynybinės sienos, todėl penkiakampį jo pjedestalą architektai sumanė kaip gynybinį bokštą.
"Taip sustiprinama kūrinio ir gynybinės sienos dermė", - aiškino autorė.
Aprėpė visą dinastiją
Pakviesti D.Matulaitę kurti paminklą pasiūlė jo svarbiausias fundatorius verslininkas S.Karosas. Jo fondas finansavo ir dokumentinio filmo apie skulptorę "Kūrybos mįslė" sukūrimą. Filmas buvo pristatytas visuomenei pernai skulptorės 70-mečio proga.
"Kvietimas Vengrijoje sukurti paminklą man buvo nei sapnuotas, nei įsivaizduotas gyvenimo nuotykis", - džiaugėsi skulptorė, 2011 metais Druskininkuose pastačiusi skulptūrą paskutiniam jogailaičiui Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei.
Po poros metų ji sulaukė kvietimo sukurti paminklą tos pačios dinastijos pradininkams. Kadangi kūrėja jau buvo įsigilinusi į medžiagą, grįžti į pradžią jai buvo labai įdomu, juolab kad savo bibliotekoje ji jau turėjo knygą "Vengrijos tūkstantmetis menuose", kurioje aptiko visą Anžu dinastijos pradžią.
Ieško mito ir legendos
D.Matulaitė yra sukūrusi dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų, fontanų, antkapinių paminklų, medalių. Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas.
Kai kurie D.Matulaitės kūriniai skirti iškilioms Lietuvos moterims - ji sukūrė paminklą rašytojai Ievai Simonaitytei, Lazdynų Pelėdos pseudonimu pasirašinėjusioms seserims Sofijai Ivanauskaitei-Pšibiliauskienei ir Marijai Ivanauskaitei-Lastauskienei, pagrindiniame Seimo kieme įkurdintai išdidžiai ant žirgo jojančiai Gražinai, legendinei Neringai.
D.Matulaitė - ir Kaune stovinčio vyriškiausiu vyru vadinamo "Stumbro" autorė.
Martyno Mažvydo skulptūrų parke Klaipėdoje stovi D.Matulaitės "Klajojantis ežeras", "Lietaus debesis" ir "Dvylika brolių", Šiauliuose - paminklas laikraščiui "Aušra" ir aušrininkams, Berznyke Lenkijoje "Ramybė" - paminklas Lietuvos kariams, 1920 m. žuvusiems už Tėvynę, Nemenčinėje - fontanas "Akmens fortepijonas", ant aukščiausio Lietuvos kalno Aukštojo - "Baltų Saulės ratas. Ugnies altorius".
Kurdama darbus skulptorė visą laiką ieško mito ir legendos. "Mane domina, kas turi būti užkoduota tame monumentaliosios skulptūros darbe, kad jis galėtų pragyventi patį autorių ir simpatijas ar antipatijas jam", - sako kūrėja.
