Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis sakė, kad, kad mintis pasikviesti šias aktores kilo repetuojant spektaklį „Paskendusi vasara“. „Per pertrauką nugirdau, kaip aktorės juokauja ir šnekasi tarpusavyje dzūkiškai, pamaniau, kad būtų įdomu, jeigu abi kraštietės šį smagų pašnekesį išplėtotų iki sceninio pasakojimo varianto. Pasiūlius tai padaryti Teatro sąjungoje, jos iškarto sutiko“, – džiaugėsi aktorius.
N.Varnelytė vaidina Algirdo Latėno režisuotame spektaklyje „Trys mylimos“, kuriame įkūnija dzūkiškai kalbančią kaimo paną Domicelę, tad dar kartą prabilti gimtąja tarme neturėtų būti sudėtinga. Artėjančiam vakarui aktorės medžiagą rinkosi iš garsaus dzūkų dainiaus Petro Zalansko bei vienos garsiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos pateikėjų Rožės Sabaliauskienės rinkinių.
„Norime, kad žiūrovai, atėję į renginį, nebūtų nusiteikę pernelyg rimtai, tačiau pasiruoštų įvairiems netikėtumams“, – sakė N.Varnelytė, kuri visą šią savaitę drauge su kolege V.Mockevičiūtę intensyviai ruošiasi pirmadienio vakarui.
Abi moteris sieja ne tik artima draugystė. Aktorės gimė ir užaugo Dzūkijos krašte. Šiltus atsiminimus apie vaikystę išsaugojusi Vitalija dzūkus vadina Lietuvos italais ir mielai pasakoja apie ugningą šio krašto žmonių prigimtį.
„Tas klausai mielas triukšmas autobuse, kuriuo važiuoju į gimtąjį Nedzingės kaimą, man primena Pietų Italiją, – viename interviu atviravo aktorė. – Dzūkai šneka daug ir garsiai, beveik visi dainuoja ar groja. Nors mano mama, besidominti folkloru, tvirtina, kad šis kraštas buvęs jotvingių, o mes – jų palikuonys. Iš čia ir tas vietinių aršumas, užsispyrimas, ta legendinė Perlojos respublika. Mūsų vyrai iš tikrųjų labai karšti, ūmūs. Vaikystėje po šokių kultūros namuose visada būdavo didžiosios muštynės – iki kraujo.“
