Trimitininko repertuare ne tik kūriniai, originaliai parašyti trimitui, bet ir įvairios kitų klasikinių kūrinių transkripcijos. Atlikti ilgas ir sudėtingas frazes jam padeda speciali kvėpavimo technika. „Nesu pirmasis, įvaldęs šią kvėpavimo techniką. Ji vadinama cirkuliaciniu/grandininiu kvėpavimu ir padeda man atlikti ilgas melodines linijas – leidžia įkvėpti oro nenutraukiant muzikos tėkmės“, – teigia S.Nakariakovas.
Rusijoje gimusio muziko gabumai atsiskleidė ankstyvoje vaikystėje – būdamas šešerių jis ėmė skambinti fortepijonu. Tačiau patirta stuburo trauma apribojo būsimojo virtuozo galimybes toliau ieškoti fortepijono atlikimo meno subtilybių ir jaunasis atlikėjas pradėjo mokytis groti trimitu. Muzikas džiaugiasi, kad jo tėvas Michailas Nakariakovas nuolat ieškojo trimito mokytojų, pats mokė sūnų groti ir paruošė daugybę klasikinių koncertų transkripcijų trimitui.
Nuo dešimties S.Nakariakovas ėmė koncertuoti su įvairiais orkestrais. Šiandien jo pasirodymų laukia daugelis Europos koncertų salių, taip pat Kanadoje, JAV, Japonijoje ir kitose pasaulio šalyse. Atlikėjas taip pat ištobulino fliugelhorno – varinio pučiamojo instrumento - atlikimo techniką ir koncertuose taip pat groja šiuo instrumentu.
„Šis jaunas rusų muzikas, kartą pavadintas „trimito Pagnini“, groja taip pribloškiamai ir įspūdingai, kad esu įsitikinęs, jog daugelis jaunų atlikėjų, išgirdę Sergejaus galimybes, padės savo instrumentus atgal į dėklus ir imsis ko nors kito“, – rašė britų leidinio "Herald Express" žurnalistas Kenneth Cox, išgirdęs S.Nakariakovo įrašą „Trumpet Works“ („Kūriniai trimitui“).
Paties atlikėjo teigimu, muziką reikia atlikti tiksliai, o imantis transkripcijų negalima pažeisti kūrinio idėjos. „Manau, kad kiekvieną kūrinį atlikti sudėtinga, jei stengiesi jį pagroti tiksliai ir visiškai atsiduodi muzikai. Grodamas violončelei ar kitiems instrumentams originaliai parašytus kūrinius susiduriu su išbandymais, nes tokia muzikinė medžiaga nėra pritaikyta pučiamojo instrumento techninėms galimybėms. Be to, visada jaučiu atsakomybę nesugadinti pagrindinės muzikos kūrinio minties“, – sako trimitininkas.
Spalio 25 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmų salėje muzikas pasirodys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Martyno Staškaus. Vienas iš skambėsiančių kūrinių – Piotro Čaikovskio Variacijos rokoko tema violončelei ir orkestrui (versija trimitui), kurio aranžuotę parengė solisto tėvas.
„Nuo tada, kai tėvas parašė aranžuotę trimitui, groju šį kūrinį gana dažnai įvairiausiose pasaulio scenose“, – atskleidė atlikėjas.
Paklaustas, kurio kompozitoriaus kūryba jam artimiausia, muzikas teigė, kad įvardyti vieno kompozitoriaus neįmanoma. „Labai patinka Johanno Sebastiano Bacho kūryba. Taip pat mielai groju P.Čaikovskio ir kitų romantikų kūrinius. Tačiau išsirinkti vieno tikrai negalėčiau“, – sako S.Nakariakovas, jau šį penktadienį pasirodysiantis Vilniaus Kongresų rūmuose.
